„Nauji politikos standartai: valdančiosios partijos lyderis neprisiėmė atsakomybės už valstybės biudžetą ir nedalyvavo jo priėmime, o dabar, panašu, nusiplovė atsakomybę ir už sugriautą vertybinę politiką, apgadintus santykius su strateginiais partneriais bei visas makles su trąšomis. Pasitraukti gavo kraštinis, o ne tas, kas visą muziką grojo ir jai dirigavo. Nejaugi tik taip baigsis visa istorija?“ – dėstė Lietuvos regionų frakcijos Seime narė Agnė Širinskienė.
„Būsiu pasikarščiavęs, pastarąją savaitę kalbėdamas apie garbingus Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis poelgius. Ar čia - nauja prievartinio darbo forma liberalų Vyriausybėje - paprašau kuo skubiau atleisti iš pareigų, bet dirbu?
Nuo šiandien ši Vyriausybė turėtų nusiimti „vertybinės politikos" etiketę. Iš Premjerės neišgirdau nieko naujo, tik „kalta aplinka", – socialiniame tinkle paskelbė valstiečių frakcijos narys Giedrius Surplys.
Buvo kritikuojama buvo ir už laiką, kada šis sprendimas paskelbtas.
„Kas čia per žanras tas premjerės pranešimo marinavimas? Kaip kokiame TV šou, kur vedėjai vis kartoja, kad šou palieka, palieka šou, šou palieka, palieka šou....“, – rašė valstiečių frakcijos Seime narys, buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga.
Prieš paskelbiant premjerės sprendimą, darbietė Ieva Kačinskaitė - Urbonienė rašė: „Gal kas matėte, kur dingo Premjerė? Ar atsakomybė ant Mantas Bartuska pečių ir važOjaM toliau?
Su tais dingimais kažkas įdomaus vyksta. Per biudžeto priėmimą dingo Gabrielius Landsbergis ir Žygimantas Pavilionis, dabar žadėjusi po darbo pasisakyt dingo Ingrida Šimonytė."
Visas ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės pareiškimas
Vyriausybės pirmieji darbo metai buvo nelengvi. Valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių. Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti covid 19 pandemija ir A. Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui. Nepaisant to Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu.
Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis.
Visgi, ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi ir ne visais atvejais sugebėjome užtikrinti greitą ir vienareikšmišką priimtų ir būsimų sprendimų paaiškinimą. Tokia situacija susiklostė ir neseniai, kai dėl skirtingų ES ir JAV sprendimų „Belkalij“ gaminamų trąšų atžvilgiu kilo klausimai dėl valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ galimybės toliau teikti šiai įmonei transportavimo paslaugas.
Pabrėžiu, kad Vyriausybė nuosekliai palaikė, o dažniausiai patiaktyviai siekė sankcijų sprendimų A.Lukašenkos režimo atžvilgiu ir niekada nesiekė atskirų produktų/subjektų išbraukimo iš sankcijinių sąrašų – net tais atvejais, kai tai būtų reiškę kokių nors komercinių santykių atsisakymą. Todėl insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo – nuo pat kadencijos pradžios gabenimo krypčių diversifikavimas ir rizikos, kylančios iš sandorių su subjektais, nepriklausančiais teisės viršenybės erdvei, minimizavimas buvo tarp svarbiausių užduočių valstybės kontroliuojamoms įmonėms.
Paskelbus JAV sankcijas, kurių tiesioginis taikymas Lietuvos subjektams nenumatytas, tačiau netiesioginis poveikis galimas, svarbiausia užduotis buvo atrasti mažiausias rizikas keliantį būdą nutraukti kontraversiškais galimus laikyti komercinius AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykius su trąšų gamintoju „Belkalij“. Valstybės institucijos teikė konsultacijas ir pagalbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengiant šių sankcijų poveikiui, tačiau nei valstybės institucijoms, nei įmonei nepavyko suvaldyti lūkesčių dėl to, kokiu būdu ir per kiek laiko iš sandorių bus išeita. Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju.
Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti.
Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis.
Viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Neturiu pagrindo taip teigti ir nežinau, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi. Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus.
Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą. Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį. Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII-osios Vyriausybės programoje.
