„Manau, kad per savaitę viską sutvarkysime – bus baigtas galutinis kreipimosi tekstas ir surinkti paskutiniai parašai. Tikime, kad artimiausiu metu parašus turėsime“, – BNS teigė kreipimosi į KT iniciatorių atstovas, Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.
„Svarbiausia, kad KT išaiškintų, ar nuo sausio įsigaliosiantys sprendimai atitinka Konstitucijos nuostatas“, – pridūrė jis.
Kreipimąsi į KT turi paremti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Pasak M. Majausko, dar trūksta kelių parašų.
Jei būtų kreiptasi į KT, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas žada inicijuoti parlamentinį tyrimą, kaip atsirado antra pensijų kaupimo pakopa ir kas dėl jos darė įtaką politikams.
S. Jakeliūnas nusiteikęs aiškintis, kaip fondų verslas darė įtaką politikų sprendimams.
„Jeigu kas nors manys, kad yra pažeistos jų teisės, ypač pensijų fondai, svarstysiu galimybę inicijuoti tyrimą, kaip pensinių fondų verslas darė įtaką politinei sistemai, sprendimams per žiniasklaidą, pavyzdžiui, pirko laidas“, – BNS pareiškė komiteto vadovas.
Anot jo, tyrimas apimtų laikotarpį nuo 2002 metų iki dabar, ypatingą dėmesį skiriant 2012–2013 metams.
M. Majauskas prognozuoja, kad iki 2019 metų pradžios, kai įsigalios reforma, KT pateiks savo išaiškinimą. Pasak jo, KT turėtų išaiškinti ir pateikti išvadą dėl kelių aspektų, o svarbiausias klausimas – dėl piliečių teisėtų lūkesčių.
„Keičiam ir keičiam pensijų kaupimo sistemas, nors ji turėtų būti stabili ir patikima. Jeigu įsigaliojus įstatymui, paaiškės, kad kokie nors dalykai yra neteisėti, bus didelė žala visai kaupimo sistemai, dar labiau sumenkins žmonių pasitikėjimą antra pakopa“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasak jo, reforma patvirtinta skubiai, išsamiai nediskutavus.
KT taip pat turėtų pasakyti, ar neprieštarauja Konstitucijai Seimo sprendimai privalomai gyventojus įtraukti į privatų pensijų kaupimą ir leisti „Sodrai“ tapti vienintele anuitetų mokėtoja, nes dabar šią paslaugą teikia trys įmonės ir iš jų galima išsirinkti palankiausią pasiūlymą.
„Nesudaromos galimybės kitiems teikti tokią paslaugą“, – pabrėžė M. Majauskas.
Birželio pabaigoje Seimas pritarė pensijų kaupimo sistemos pertvarkai – atsisakyta „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatyta nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.
Nuo 2019 metų sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijų turto. Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).
Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pataisas dėl pensijų kaupimo reformos.
