„Turint mintyse, kokią turime situaciją su mūsų tradicinėmis rinkomis ir mūsų tradicine apdirbamąja pramone, kurią iš vienos pusės skandina kosminės energijos išteklių kainos, iš kitos pusės - besitraukiančios eksporto rinkos dėl ekonomikų susitraukimo Skandinavijoje ir Vakarų Europoje, tai ministrės pozicija, priemonės ir dėmesys šiam klausimui yra visiškai neadekvatūs. Tai, ką ministrė šiandien šneka, apie milijardo vertės pagalbos paketą, tai jokia ne pagalba. Tai praėjusių metų rudenį patvirtinta atsigavimo plano realizacija, kuri vyksta tiek šiais metais, tiek kitais. Tai rodo prastą prioritetų dėliojimą. Ministerija koncentruojasi į Pietryčių Aziją, Taivaną ir ką tik nori, bet rezultatai menki. Be to, iš Vyriausybės ir iš ministrės sklinda priekaištai verslui, kad turite turėti lašinių ir susitvarkyti. Mes kalbame ne apie kapitalo savininkų gelbėjimą, o apie darbo vietas, apie žmonių pajamas ir pajamas į biudžetą“, – portalui tv3.lt aiškino socialdemokratų Seimo narys Gintautas Paluckas.
Pasak politiko, ekonomika traukiasi, grupinių darbuotojų atleidimų dinamika auga, todėl tai liudija būsimas gilesnes problemas nei šiuo metu norima pripažinti. „Dėl to kyla politinė atsakomybė“, – teigia socialdemokratas.
Šiais metais Užimtumo tarnyba gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, kai atleidžiama 10 proc. ir daugiau įmonės darbuotojų. Tai – 16 pranešimų daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Darbdaviai informavo, kad planuoja atleisti per 4,4 tūkst. darbuotojų – o tai yra beveik dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos augimas sulėtės: jei 2021 m. ekonomika augo 5 proc., tai šiais metaus augimas sieks 1,6 proc, 2023 m. – 1,4 proc., o toliau jau turėtume atsigavinėti su 3 proc. augimu.
Opozicija jau parengė nepasitikėjimo procedūros klausimus energetikos ministrui D. Kreiviui, toliau laukia interpeliacijos aplinkos ministrui S. Gentvilui ir užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui. Dėl S. Gentvilo interpeliacijos laukiama, kuo pasibaigs Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo tyrimas dėl želdynų plotų, o G. Landsbergio interpeliacija gali nusikelti į vėlesnį metą, mat Kaliningrado tranzito klausimai nebėra tiek aktualūs, bet interpeliacija vis tiek bus daroma, nes ministras, anot G. Palucko, linkęs kartoti savo klaidas.
Nepasitikėjimo procedūra retais atvejais pasibaigia ministro atstatydinimu, nes paprastai valdantieji Seimo salėje susivienija ir balsavimas nepereina į slaptą. Valdantieji Seime turi daugiau balsų nei opozicija, todėl jeigu bet kuriam ministrui savi priekaištų neturi, darbą jis ar ji gali tęsti. Tačiau nepasitikėjimo procedūra gali būti būdas paspausti ministrus atsakyti į keliamus klausimus.
G. Paluckas atkreipia dėmesį, kad nepasitikėjimo procedūros inicijavimas iš Vyriausybės pusės dažnai kritikuojamas kaip trukdymas ministrų kabinetui dirbti labai sunkiu laikotarpiu, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir paskelbė energetinį karą Europai, bet, politiko, manymu, tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes demokratinėse politinėse sistemose opozicija visuomet turi atlikti kontrolės funkciją.
Energetikos ministras D. Kreivys nepasitikėjimo procedūros susilaukė, mat elektros energijos rinkoje dėl aukštų dujų kainų vyksta nevaldomi procesai: mažmeninėje rinkoje iš nepriklausomų elektros tiekėjų gretų pasitraukė įmonė „Perlas Energija“, tad dalis gyventojų liko it musę kandę, tuo metu didmeninėje rinkoje Lietuva ypač brangiai perka elektros energiją „Nord Pool“ biržoje, o elektros generacijos pajėgumai pačioje šalyje yra riboti.
Aplinkos ministras S. Gentvilas problemų susilaukė dėl savo sprendimų keisti viešų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarką. Specialiųjų tyrimų tarnyba manė, kad tai naudinga tik siauroms interesų grupėms, todėl Generalinė prokuratūra pradėjo viešoo intereso gynimo tyrimą.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis į bėdą pateko dėl Kaliningrado tranzito, nes Lietuva, neturėdama galutinio oficialaus Europos Komisijos išaiškinimo, o tik remdamasi elektroniniu laišku, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas sausumos transporto sankcijoms aptarti, sustabdė kai kurių prekių tranzitą iš žemyninės Rusijos į Kaliningradą geležinkeliu. Toks Lietuvos elgesys nebuvo kritikuojamas iš partnerių pusės viešai, bet, galiausiai, spaudžiant JAV ir Vokietijai, buvo susitarta neeskaluoti situacijos ir leisti tranzitą su apribojimais per Lietuvą.
