Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Visus tuos reikalus ir dar daugiau žino ir žinojo: Brazauskas, Kirkilas, Žakaitienė, STT, FNTT, Valstybės kontrolė. Pastaroji maždaug prieš 10 metų buvo dariusi tyrimą ir rado prokuratūros dėmesio vertų pažeidimų.Kėvišui grėsė teismas, bet Brazius su Žakaitene stojo mūru, o prie Operhauzo ištisai stovėjo advokatų"Lydeka, Valiūnas ir partneriai" limuzinai ir... Kėvišas išlindo sausas. Nuo to momento jis pradėjo vogti ne tūkstančiais, o milijonais.Jeigu šį kartą vis tik bus teismas(kuo abejoju), tai išlįs tokių dalykėlių, kokių net nesat sapnavę, nes šis veikėjas dirba visais frontais.
Nacionalinė filharmonija: negautos pajam
Valstybės kontrolė atliko veiklos auditą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) ir įvertino jos muzikos kolektyvų koncertinių kelionių užsienio šalyse bei meno festivalių organizavimą. Pagal nuostatus LNF yra koncertinė įstaiga, jungianti šiuos muzikos kolektyvus: Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Lietuvos komerinį orkestrą, Kauno chorą ir kamerinės muzikos ansamblį „Musica humana“, M.K.Čiurlionio bei Vilniaus kvartetus.
Teisinio statuso problema
Per pastaruosius ketverius metus valstybės biudžeto asignavimai LNF kasmet siekdavo nuo 10 iki 11 mln. Lt, kurie sudarydavo maždaug tris ketvirtadalius LNF pajamų. LNF pajamos už koncertinę ir su ja susijusią veiklą sudarydavo maždaug vieną ketvirtadalį LNF pajamų. Remdamiesi Biudžetinių įstaigų įstatymu, auditoriai padarė audito įrodymais pagrįstą išvadą, kad LNF yra biudžetinė įstaiga.
Tyrimo metu auditoriai pripažino, kad LNF teisinis statusas nėra pakankamai reglamentuotas, nors dar 1998 m. Vyriausybė įpareigojo Kultūros ministeriją iki 1999 m. sausio 1 d. parengti atitinkamas teisės aktų pataisas. Tačiau šis Vyriausybės pavedimas nebuvo įvykdytas. Tai sudarė galimybes LNF į savo pajamas įskaityti valstybės biudžeto lėšas ir naudoti jas darbo užmokesčiui bei kitiems šios įstaigos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, per pastaruosius ketverius metus LNF administracija, pažeisdama valstybės biudžeto lėšų panaudojimą reglamentuojančius įstatymus, savo nuožiūra darbo užmokesčiui ir įnašams darbuotojų socialiniam draudimui mokėti kasmet skirdavo nuo 73 iki 82 proc. valstybės biudžeto lėšų.
LNF muzikos kolektyvų uždarbiai nežinomi
Dar 1993 m. Valstybės kontrolės departamentas nustatė finansinės veiklos pažeidimus LNF organizuojant užsienio koncertines keliones ir tvarkant gaunamų pajamų apskaitą. Tada Kultūros ir švietimo ministerija Vyriausybei teigė, kad rengiama teatrų ir koncertinių organizacijų užsienyje gastrolių tvarka. Tačiau ir šis dokumentas iki šiol neparengtas.
Auditoriai nustatė, kad LNF Kultūros ministerijai pateikiami duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, jų metu patirtas išlaidas ir gautas pajamas yra neteisingi. LNF pateikė duomenis, kad jos meno kolektyvai 1998 m. 9 kartus koncertavo užsienyje, 2000 m. - 12 kartų, o1999, 2001 ir 2002 metais visiškai nekoncertavo užsienyje. LNF duomenimis 1998 m. iš šios veiklos buvo gauta 10,3 tūkst. Lt, 2000 m. - 99 tūkst. Lt. pajamų. Išlaidos - 92,7 tūkst. Lt užsienio koncertinių kelionių organizavimui buvo parodytos tik 2000 m. Audito metu nustatyta, kad LNF kolektyvai 1998 m. 17 kartų buvo užsienio koncertinėse kelionėse, 1999 m. - 18, 2000 m. - 26, 2001 m. - 17, 2002 m. - 14. Audito metu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija Valstybės kontrolei pateikė duomenis, kad LNF administracija arba jos vardu meno kolektyvų vadovai 29 kartus prašė išduoti pažymas, kurių pagrindu užsienio valstybės juos - pajamų gavėjus atleidžia nuo mokesčių. Auditoriai nustatė, kad per pastaruosius ketverius metus vien tik Vokietijoje buvo prašyta atleisti nuo mokesčių LNF meno kolektyvų pajamas, kurios sudarė 935 tūkst. Vokietijos markių ir 358 tūkst. eurų. Kadangi LNF pateikiami oficialūs duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, patirtas išlaidas bei gautas pajamas neatspindi realios situacijos, o pajamos galėjo būti neapmokestintos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, informacija apie šiuos faktus audito metu perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.
Koncertų ir festivalių kaina
Auditoriai atliko LNF koncertinės veiklos pajamų ir išlaidų analizę. Nustatyta, kad „Vilniaus festivalių“ 1999-2001 metais išlaidos vidutiniškai apie 40 kartų buvo didesnės už LNF Lietuvoje surengtų koncertų išlaidas. Į „Vilniaus festivalį“ pakviestiems atlikėjams išmokėti honorarai vidutiniškai buvo 45 kartus didesni už LNF mokamų honorarų metinius vidurkius. Per 1998-2001 metus į „Vilniaus festivalį“ pakviestiems atlikėjams iš valstybės biudžeto lėšų buvo išmokėta daugiau nei 4 mln. Lt honorarų. Honorarų mokėjimo tvarka iš valstybės biudžeto asignavimų nebuvo parengta ir patvirtinta. Honorarų dydį ir mokėjimo sąlygas nustato LNF administracija, ir jie nebuvo aptariami LNF meno taryboje.
Pasirinktinai patikrinus LNF sudarytas sutartis su „Vilniaus festivalio“ atlikėjais ir rengėjais, sutarčių vykdymą ir apmokėjimą, nustatyta pažeidimų. Pavyzdžiui, 2000 m. buvęs LNF generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, veikdamas juridinio statuso neturinčio „Vilniaus festivalio“ vardu su Šveicarijoje reziduojančia agentūra „Interarts Riviera S.A.“ pasirašė sutartį dėl orkestro „Filharmonica della Scala“ koncerto Vilniuje. Kitą sutartį tuo pačiu numeriu dėl minėto koncerto, tačiau jau LNF vardu pasirašė tuomet ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas (dabar LNF generalinis direktorius) Egidijus Mikšys. Pagal šias sutartis iš LNF kasos grynaisiais pinigais buvo išmokėta daugiau nei 120 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, o 70 tūkst. JAV dolerių pervesta į sąskaitą užsienio banke. Grynųjų pinigų išmokėjimo aplinkybės ir buhalteriniai dokumentai auditoriams sukėlė įtarimų. Todėl informacija apie šiuos bei kitus faktus audito metu taip pat buvo perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.
2001 m. LNF sudarė jungtinės veiklos sutartį su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru (LNOBT) dėl G.Verdžio operos „Kaukių balius“ pastatymo Trakų pilies kieme. Tačiau LNOBT choras ir orkestras operos premjeroje dalyvavo kaip nepriklausomi atlikėjai ir jiems už tai buvo priskaičiuotas autorinis atlyginimas. LNOBT vyr. chormeisteriui Česlovui Radžiūnui pagal jam išduotą įgaliojimą LNF išmokėjo beveik 28 tūkst. Lt. Audito metu LNOBT vyr. chormeisteris Č.Radžiūnas savo paaiškinime teigė, kad jis paėmė gautus pinigus ir išdalijo juos LNOBT kolektyvams, tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų.
Buvęs LNF generalinis direktorius Gintautas Kėvišas pagal autorines sutartis LNF administracijos darbuotojams Egidijui Mikšiui ir Rūtai Prusevičienei skyrė atitinkamai 5500 ir 6500 Lt autorinius honorarus už darbus, kuriuos šie privalėjo atlikti pagal savo pareigas. Tapę LNF vadovais už analogiškus darbus pastarieji autorinius honorarus skyrė G.Kėvišui: 2001 m. - 3001 Lt, 2002 m. - 6003 Lt.
Visa tai, Valstybės kontrolės nuomone, kelia abejonių dėl buvusių ir esamų LNF vadovų kompetencijos administruojant valstybės biudžeto asignavimus bei organizuojant LNF koncertinę veiklą.
Papildoma informacija: Birutė Puzienė, veiklos audito 4-ojo departamento direktorė, 262 20 80, Antanas Tiškevičius, vyriausiasis valstybinis auditorius, 262 01 91, Irmantas Dobilas, vyresnysis valstybinis auditorius 261 55 08.
Teisinio statuso problema
Per pastaruosius ketverius metus valstybės biudžeto asignavimai LNF kasmet siekdavo nuo 10 iki 11 mln. Lt, kurie sudarydavo maždaug tris ketvirtadalius LNF pajamų. LNF pajamos už koncertinę ir su ja susijusią veiklą sudarydavo maždaug vieną ketvirtadalį LNF pajamų. Remdamiesi Biudžetinių įstaigų įstatymu, auditoriai padarė audito įrodymais pagrįstą išvadą, kad LNF yra biudžetinė įstaiga.
Tyrimo metu auditoriai pripažino, kad LNF teisinis statusas nėra pakankamai reglamentuotas, nors dar 1998 m. Vyriausybė įpareigojo Kultūros ministeriją iki 1999 m. sausio 1 d. parengti atitinkamas teisės aktų pataisas. Tačiau šis Vyriausybės pavedimas nebuvo įvykdytas. Tai sudarė galimybes LNF į savo pajamas įskaityti valstybės biudžeto lėšas ir naudoti jas darbo užmokesčiui bei kitiems šios įstaigos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, per pastaruosius ketverius metus LNF administracija, pažeisdama valstybės biudžeto lėšų panaudojimą reglamentuojančius įstatymus, savo nuožiūra darbo užmokesčiui ir įnašams darbuotojų socialiniam draudimui mokėti kasmet skirdavo nuo 73 iki 82 proc. valstybės biudžeto lėšų.
LNF muzikos kolektyvų uždarbiai nežinomi
Dar 1993 m. Valstybės kontrolės departamentas nustatė finansinės veiklos pažeidimus LNF organizuojant užsienio koncertines keliones ir tvarkant gaunamų pajamų apskaitą. Tada Kultūros ir švietimo ministerija Vyriausybei teigė, kad rengiama teatrų ir koncertinių organizacijų užsienyje gastrolių tvarka. Tačiau ir šis dokumentas iki šiol neparengtas.
Auditoriai nustatė, kad LNF Kultūros ministerijai pateikiami duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, jų metu patirtas išlaidas ir gautas pajamas yra neteisingi. LNF pateikė duomenis, kad jos meno kolektyvai 1998 m. 9 kartus koncertavo užsienyje, 2000 m. - 12 kartų, o1999, 2001 ir 2002 metais visiškai nekoncertavo užsienyje. LNF duomenimis 1998 m. iš šios veiklos buvo gauta 10,3 tūkst. Lt, 2000 m. - 99 tūkst. Lt. pajamų. Išlaidos - 92,7 tūkst. Lt užsienio koncertinių kelionių organizavimui buvo parodytos tik 2000 m. Audito metu nustatyta, kad LNF kolektyvai 1998 m. 17 kartų buvo užsienio koncertinėse kelionėse, 1999 m. - 18, 2000 m. - 26, 2001 m. - 17, 2002 m. - 14. Audito metu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija Valstybės kontrolei pateikė duomenis, kad LNF administracija arba jos vardu meno kolektyvų vadovai 29 kartus prašė išduoti pažymas, kurių pagrindu užsienio valstybės juos - pajamų gavėjus atleidžia nuo mokesčių. Auditoriai nustatė, kad per pastaruosius ketverius metus vien tik Vokietijoje buvo prašyta atleisti nuo mokesčių LNF meno kolektyvų pajamas, kurios sudarė 935 tūkst. Vokietijos markių ir 358 tūkst. eurų. Kadangi LNF pateikiami oficialūs duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, patirtas išlaidas bei gautas pajamas neatspindi realios situacijos, o pajamos galėjo būti neapmokestintos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, informacija apie šiuos faktus audito metu perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.
Koncertų ir festivalių kaina
Auditoriai atliko LNF koncertinės veiklos pajamų ir išlaidų analizę. Nustatyta, kad „Vilniaus festivalių“ 1999-2001 metais išlaidos vidutiniškai apie 40 kartų buvo didesnės už LNF Lietuvoje surengtų koncertų išlaidas. Į „Vilniaus festivalį“ pakviestiems atlikėjams išmokėti honorarai vidutiniškai buvo 45 kartus didesni už LNF mokamų honorarų metinius vidurkius. Per 1998-2001 metus į „Vilniaus festivalį“ pakviestiems atlikėjams iš valstybės biudžeto lėšų buvo išmokėta daugiau nei 4 mln. Lt honorarų. Honorarų mokėjimo tvarka iš valstybės biudžeto asignavimų nebuvo parengta ir patvirtinta. Honorarų dydį ir mokėjimo sąlygas nustato LNF administracija, ir jie nebuvo aptariami LNF meno taryboje.
Pasirinktinai patikrinus LNF sudarytas sutartis su „Vilniaus festivalio“ atlikėjais ir rengėjais, sutarčių vykdymą ir apmokėjimą, nustatyta pažeidimų. Pavyzdžiui, 2000 m. buvęs LNF generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, veikdamas juridinio statuso neturinčio „Vilniaus festivalio“ vardu su Šveicarijoje reziduojančia agentūra „Interarts Riviera S.A.“ pasirašė sutartį dėl orkestro „Filharmonica della Scala“ koncerto Vilniuje. Kitą sutartį tuo pačiu numeriu dėl minėto koncerto, tačiau jau LNF vardu pasirašė tuomet ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas (dabar LNF generalinis direktorius) Egidijus Mikšys. Pagal šias sutartis iš LNF kasos grynaisiais pinigais buvo išmokėta daugiau nei 120 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, o 70 tūkst. JAV dolerių pervesta į sąskaitą užsienio banke. Grynųjų pinigų išmokėjimo aplinkybės ir buhalteriniai dokumentai auditoriams sukėlė įtarimų. Todėl informacija apie šiuos bei kitus faktus audito metu taip pat buvo perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.
2001 m. LNF sudarė jungtinės veiklos sutartį su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru (LNOBT) dėl G.Verdžio operos „Kaukių balius“ pastatymo Trakų pilies kieme. Tačiau LNOBT choras ir orkestras operos premjeroje dalyvavo kaip nepriklausomi atlikėjai ir jiems už tai buvo priskaičiuotas autorinis atlyginimas. LNOBT vyr. chormeisteriui Česlovui Radžiūnui pagal jam išduotą įgaliojimą LNF išmokėjo beveik 28 tūkst. Lt. Audito metu LNOBT vyr. chormeisteris Č.Radžiūnas savo paaiškinime teigė, kad jis paėmė gautus pinigus ir išdalijo juos LNOBT kolektyvams, tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų.
Buvęs LNF generalinis direktorius Gintautas Kėvišas pagal autorines sutartis LNF administracijos darbuotojams Egidijui Mikšiui ir Rūtai Prusevičienei skyrė atitinkamai 5500 ir 6500 Lt autorinius honorarus už darbus, kuriuos šie privalėjo atlikti pagal savo pareigas. Tapę LNF vadovais už analogiškus darbus pastarieji autorinius honorarus skyrė G.Kėvišui: 2001 m. - 3001 Lt, 2002 m. - 6003 Lt.
Visa tai, Valstybės kontrolės nuomone, kelia abejonių dėl buvusių ir esamų LNF vadovų kompetencijos administruojant valstybės biudžeto asignavimus bei organizuojant LNF koncertinę veiklą.
Papildoma informacija: Birutė Puzienė, veiklos audito 4-ojo departamento direktorė, 262 20 80, Antanas Tiškevičius, vyriausiasis valstybinis auditorius, 262 01 91, Irmantas Dobilas, vyresnysis valstybinis auditorius 261 55 08.
Anne - tai ta dizainerė, kuri beveik prieš 40 metų graikų milijardieriui Aristotle Onassiui įrengė prabangiausią privačią tų laikų jachtą „Christina“. Aristotle skonis buvo rafinuotas - jachtos baro kėdės buvo apmuštos banginių patelių papilvės oda.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas su žmona Rūta taip pat buvo A.Toulous pateikę užsakymą sukurti naujojo namo interjerą. Kotedže, kuriame jie gyvena, Anne yra įrengusi kelis kambarius. Lankydamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujajame Orleane, G.Kėvišas gavo žinią apie jos mirtį.
„Pirmas jausmas, nutvilkęs po tokios žinios, - ne apie interjerą ir ne apie mano namus. Ką reiškia namas, dizainas, palyginti su talentingo žmogaus gyvybe? Nieko“, - sakė G.Kėvišas.
Ne kartą Anne buvo atvykusi į jų statybas, kartu su architektu namą skirstė į atskiras erdves. Paskui, sakė, pradėsianti daryti interjero eskizus. G.Kėvišas jos buvo prašęs, kad tam tikros namo erdvės būtų įvairių tarpusavyje derančių stilių. Pavyzdžiui, miegamasis galėtų būti įrengtas japonišku, o virtuvė - moderno stiliumi. Anne palaikė šį užsakovo norą, pareiškusi, kad toks namas būtų įdomus, o ne nuobodus.
Prieš Kalėdas Gintautas su ja kalbėjosi telefonu apie lubų karnizą. Anne sakė, kad įsivaizduoja, kaip tas karnizas turėtų atrodyti. Ji buvo labai linksma, daug juokavo, todėl G.Kėvišui pasirodė, kad ligoninėje jai nėra ką veikti. Tačiau jam sukėlė įtarimų Anne balsas - kodėl jis toks silpnas, po tulžies operacijos neturėtų toks būti.
„Anne nebuvo vienoda. Jos moteriška, trapi išvaizda slėpė labai tvirtą ir kategorišką charakterį. Dirbdama tokį darbą, bendraudama su klientais, manau, ji turėjo būti tvirta, principinga, kad sau neleistų falšo, neprotingų sprendimų. Draugų būryje ji būdavo visai kitokia - linksma ir maloni“, - pasakojo G.Kėvišas.
„Pirmas jausmas, nutvilkęs po tokios žinios, - ne apie interjerą ir ne apie mano namus. Ką reiškia namas, dizainas, palyginti su talentingo žmogaus gyvybe? Nieko“, - sakė G.Kėvišas.
Ne kartą Anne buvo atvykusi į jų statybas, kartu su architektu namą skirstė į atskiras erdves. Paskui, sakė, pradėsianti daryti interjero eskizus. G.Kėvišas jos buvo prašęs, kad tam tikros namo erdvės būtų įvairių tarpusavyje derančių stilių. Pavyzdžiui, miegamasis galėtų būti įrengtas japonišku, o virtuvė - moderno stiliumi. Anne palaikė šį užsakovo norą, pareiškusi, kad toks namas būtų įdomus, o ne nuobodus.
Prieš Kalėdas Gintautas su ja kalbėjosi telefonu apie lubų karnizą. Anne sakė, kad įsivaizduoja, kaip tas karnizas turėtų atrodyti. Ji buvo labai linksma, daug juokavo, todėl G.Kėvišui pasirodė, kad ligoninėje jai nėra ką veikti. Tačiau jam sukėlė įtarimų Anne balsas - kodėl jis toks silpnas, po tulžies operacijos neturėtų toks būti.
„Anne nebuvo vienoda. Jos moteriška, trapi išvaizda slėpė labai tvirtą ir kategorišką charakterį. Dirbdama tokį darbą, bendraudama su klientais, manau, ji turėjo būti tvirta, principinga, kad sau neleistų falšo, neprotingų sprendimų. Draugų būryje ji būdavo visai kitokia - linksma ir maloni“, - pasakojo G.Kėvišas.
G.Kėvišas yra prieš dešimt metų dalyvavęs maestro 70-ojo jubiliejaus proga Kremliuje surengtose iškilmėse. Šįsyk į Maskvą lietuvis išskrido įsitikinęs, kad ir dabar vakaro scenarijus bus panašus. Valandos trukmės koncertas, po jo - vakarienė maždaug pusei tūkstančio svečių. “Tostų maratono tikrai nebus, juk ne į Gruziją vykstame”, - pranašavo G.Kėvišas. Todėl savąjį palinkėjimą G.Kėvišas juokavo išsakysiąs nebent maestro į ausį.
Skubėjo į savo spektaklį
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas prisipažino, kad buvo įpuolęs į labai keblią padėtį.
Tą pačią dieną, kai rodoma „Ana Karenina“, M.Pliseckaja ir R.Ščedrinas netikėtai pranešė, kad atvažiuoja į spektaklį.
„Bilietai parduoti 110 procentų, tai yra – ir stovimi, turėjau bemat surasti vietas ypatingiems svečiams“, – sakė teatro vadovas.
„Ana Karenina“ nebuvo premjerinis spektaklis, tačiau šio baleto kūrėjas kompozitorius R.Ščedrinas ir jo gyvenimo mūza Maja niekada nepraleidžia progos Lietuvoje jį vėl pamatyti.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas prisipažino, kad buvo įpuolęs į labai keblią padėtį.
Tą pačią dieną, kai rodoma „Ana Karenina“, M.Pliseckaja ir R.Ščedrinas netikėtai pranešė, kad atvažiuoja į spektaklį.
„Bilietai parduoti 110 procentų, tai yra – ir stovimi, turėjau bemat surasti vietas ypatingiems svečiams“, – sakė teatro vadovas.
„Ana Karenina“ nebuvo premjerinis spektaklis, tačiau šio baleto kūrėjas kompozitorius R.Ščedrinas ir jo gyvenimo mūza Maja niekada nepraleidžia progos Lietuvoje jį vėl pamatyti.
Vagystė operos teatre – ne atsitiktinė
© Scanpix nuotr.: Violončelė – brangus instrumentas, vien jos griežimo lazdelė kainuoja 2000 litų.
Iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dingo violončelė. Teatro apsaugos viršininkas Mykolas Cicėnas teigia, kad vagystė nėra atsitiktinė. G.Rinkevičiaus orkestras paslaptingomis aplinkybėmis apvagiamas nuolat.
Vilniaus policijos duomenimis, gruodžio 8 dienos vakare Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atstovas pranešė apie teatre pastebėtą vagystę. Po sekmadienio aptikta, kad iš nerakinamų patalpų dingo violončelė ir strykas (griežti skirta lazdelė). Violončelės vertė – apie 17 tūkst. litų, dar apie 2000 litų vertas strykas.
Teatro programa dėl dingusio instrumento nenukentėjo, nes pirmadieniais teatre pasirodymai nevyksta.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro apsaugos viršininkas Mykolas Cicėnas portalui sakė, kad vagysčių teatre pasitaiko, nes apskritai du procentai visuomenės žmonių turi polinkį į vagystes. Teatre pasitaiko asmeninių daiktų vagysčių, tačiau muzikos instrumentas, anot jo, iš teatro pavogtas pirmą kartą. M. Cicėno nuomone, tokio tipo vagystes ištirti sudėtinga, tačiau jos tikrai nėra atsitiktinės, o tikslinės.
Iš teatro pavogta violončelė priklauso Gintaro Rinkevičiaus orkestrui, kuris operos ir baleto teatre dirba puse etato. Mykolas Cicėnas sakė, kad šio orkestro nariai apvagiami ne pirmą kartą, jo žiniomis, buvęs apvogtas ir vieno iš jų butas. „Visas šis reikalas painus, tikėkimės, kad tiksliau išaiškins kriminalistai“, – sakė jis.
G. Rinkevičiaus orkestras, pavadintas Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, koncertuoja Vilniaus Kongresų rūmuose. Orkestro Ūkio ir komercijos skyriaus vadovas Martynas Būdvytis portalui patvirtino, kad pavogta jų orkestro muzikanto violončelė. Anot jo, operos teatre nuolat vyksta panašios vagystės.
Naujųjų naktis gražiai įrodė senas tiesas, kad Naujieji ateina, tu nori to ar ne, senieji išeina, o VEKS toliau plauna pinigus, nors jau senai yra paduoti į teismą ar dar kažkur toliau ir įrodymai kaltumu senai įrodyti, valstybė toliau nieko nedaro ir vaidina labai pareigingą. Tad galime savęs paklausti, ar norime tokioje valstybėje gyventi? Turbūt net ir tos naivios lietuvių grąžinimo iš emigracijos populistinės pastangos, kad vat čia mes čia jūsų laukiame, esame pasiruošę, dirbame jus priimti, o ten yra tik kančia ir šaltis, tad grįžkite, mielieji, mes jūsų laukiame, neveikia net pačių naiviausių vaikų ir bukapročių lietuvaičių į kuriuos šios pastangos yra nukreiptos.
Sugrįžtant prie Naujųjų nakties būtų gaila pasidžiaugti ore sudegintais milijonais ir greitai iškilsiančiais ne tik operos ir baleto teatro vadovo (Kevišas?) rūmais, bet ir dar kokiais penkiolika. Atrodo, kad jau senai galėjo pastatyti ne vieną gerą kalėjimą tiems vagims, o pasirodo patys toliau augina aukso rūmus ir nežabotas prerijas valstybinių miškų urėdijose.
Vėl sugrįžtant ten pat galima pasidžiaugti ir tais pačiais mongolais totoriais ar lietuviais statybininkais kurie gan įžvalgiai mėgino skaičiuoti 3 milijonus paleistus į orą, tačiau suskaičiavo tik kelis tūkstančius. Visi aiškiai suprato, kad šių metų vaizdas ne ką skyrėsi nuo praeitų, o biudžetas akivaizdžiai buvo sotesnis. Net eilinis lietuvis spjaudėsi krauju žiūrėdamas į skystus saliutus. Televizija parodė vos 2 interviu paimtus gatvėje, matyt, visi kiti turėjo aiškesnę nuomonę ir teko ją pratrinti…
Count down buvo ne laukiant žavingos naujųjų metų akimirkos, o skaičiuojant nuo trijų milijonų iki kokių 2 326 905 litų. Likusius skaičiuosime plytomis ir sienų apdaila, senoviniais baldais ir sietynais VEKS vadovybės, valdybos ir tarybos ateinančių metų rūmų salėse. O juk buvo toks geras planas paleisti raketą „žemė-oras“ į saliutų eskadrilę ir filmuoti kaip lekia oran valdovų rūmai ir galbūt net katedra, o 3 milijonai taip greit ištirpsta, kad niekas net nesureaguoja. Ir tai turėjo suorganizuoti patys organizatoriai.
Simboliniai 3 milijonai, kaip ir tiek pat apdainuotųjų respublikos gyventojų, nors tiesa yra, kad gyventojų aptirpo iki dviejų, o biudžetas iki ne pilno vieneto. Kažkaip čia viskas kaip visada susirišę, visi plovimai ir ištekėjimai vienas kitą veja, ir mūsų pasididžiavimo skaičius matyt jei dar nėra toks, tai greitai bus nepilnas vienetas…
Sugrįžtant prie Naujųjų nakties būtų gaila pasidžiaugti ore sudegintais milijonais ir greitai iškilsiančiais ne tik operos ir baleto teatro vadovo (Kevišas?) rūmais, bet ir dar kokiais penkiolika. Atrodo, kad jau senai galėjo pastatyti ne vieną gerą kalėjimą tiems vagims, o pasirodo patys toliau augina aukso rūmus ir nežabotas prerijas valstybinių miškų urėdijose.
Vėl sugrįžtant ten pat galima pasidžiaugti ir tais pačiais mongolais totoriais ar lietuviais statybininkais kurie gan įžvalgiai mėgino skaičiuoti 3 milijonus paleistus į orą, tačiau suskaičiavo tik kelis tūkstančius. Visi aiškiai suprato, kad šių metų vaizdas ne ką skyrėsi nuo praeitų, o biudžetas akivaizdžiai buvo sotesnis. Net eilinis lietuvis spjaudėsi krauju žiūrėdamas į skystus saliutus. Televizija parodė vos 2 interviu paimtus gatvėje, matyt, visi kiti turėjo aiškesnę nuomonę ir teko ją pratrinti…
Count down buvo ne laukiant žavingos naujųjų metų akimirkos, o skaičiuojant nuo trijų milijonų iki kokių 2 326 905 litų. Likusius skaičiuosime plytomis ir sienų apdaila, senoviniais baldais ir sietynais VEKS vadovybės, valdybos ir tarybos ateinančių metų rūmų salėse. O juk buvo toks geras planas paleisti raketą „žemė-oras“ į saliutų eskadrilę ir filmuoti kaip lekia oran valdovų rūmai ir galbūt net katedra, o 3 milijonai taip greit ištirpsta, kad niekas net nesureaguoja. Ir tai turėjo suorganizuoti patys organizatoriai.
Simboliniai 3 milijonai, kaip ir tiek pat apdainuotųjų respublikos gyventojų, nors tiesa yra, kad gyventojų aptirpo iki dviejų, o biudžetas iki ne pilno vieneto. Kažkaip čia viskas kaip visada susirišę, visi plovimai ir ištekėjimai vienas kitą veja, ir mūsų pasididžiavimo skaičius matyt jei dar nėra toks, tai greitai bus nepilnas vienetas…
Kiek mokėjo ISRAELIs ?
Lietuvos teatro režisūros korifėjai Eimuntas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas už spektaklio pastatymą užsienyje gauna per 80 tūkst. Lt. O tokių spektaklių jie gali pastatyti po keturis penkis. Ir Lietuvoje režisierių honorarai didėja - tarkime, jei O.Koršunovas sutiktų pastatyti spektaklį dramos teatre, jam būtų mokama 70 tūkst. Lt (Lietuvoje teatro režisierių pajamos už spektaklio pastatymą svyruoja nuo 20 iki 70 tūkst. Lt)", - teigia Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Egmontas Jansonas.
Teatro aktorių talento finansinis įvertinimas yra apgailėtinas -vidutiniškai 1600 Lt. Keliuose darbuose dirbantis, gerą vardą turintis aktorius maksimaliai Lietuvoje gali uždirbti iki 5 tūkst. Lt.
Šiek tiek geriau savo talentą parduoti sekasi operos ir baleto artistams bei dirigentams. Žinoma, už etatą operos ir baleto teatre mokama nedaug, tačiau mūsų žvaigždžių pasirodymai užsienio teatrų scenose gali būti įvertinti nuo 2 iki 20 tūkst. eurų. Brangiausiai vertinama, žinoma, operos solistė Violeta Urmanavičiūtė (Urmana).
"Paprastai artistų vertę apibrėžia tokie veiksniai, kaip salės arba teatrai, kuriuose jie koncertuoja, artistai ir dirigentai, su kuriais jie pasirodo, orkestrai, su kuriais jie groja arba jiems diriguoja. Taigi pagal šiuos parametrus V.Urmana yra absoliuti lyderė, nes koncertuoja visuose keturiuose žymiausiuose pasaulio teatruose", - aiškina Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas.
Be V.Urmanos, didelio įvertinimo sulaukia arba turėtų sulaukti ir operos solistai Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, balerina Eglė Špokaitė.
Maža šalis - maži honorarai
Teatro aktorių talento finansinis įvertinimas yra apgailėtinas -vidutiniškai 1600 Lt. Keliuose darbuose dirbantis, gerą vardą turintis aktorius maksimaliai Lietuvoje gali uždirbti iki 5 tūkst. Lt.
Šiek tiek geriau savo talentą parduoti sekasi operos ir baleto artistams bei dirigentams. Žinoma, už etatą operos ir baleto teatre mokama nedaug, tačiau mūsų žvaigždžių pasirodymai užsienio teatrų scenose gali būti įvertinti nuo 2 iki 20 tūkst. eurų. Brangiausiai vertinama, žinoma, operos solistė Violeta Urmanavičiūtė (Urmana).
"Paprastai artistų vertę apibrėžia tokie veiksniai, kaip salės arba teatrai, kuriuose jie koncertuoja, artistai ir dirigentai, su kuriais jie pasirodo, orkestrai, su kuriais jie groja arba jiems diriguoja. Taigi pagal šiuos parametrus V.Urmana yra absoliuti lyderė, nes koncertuoja visuose keturiuose žymiausiuose pasaulio teatruose", - aiškina Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas.
Be V.Urmanos, didelio įvertinimo sulaukia arba turėtų sulaukti ir operos solistai Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, balerina Eglė Špokaitė.
Maža šalis - maži honorarai
REKLAMA
REKLAMA
Opera ne už tris skatikus