Reikalas banalus. Giminaičiui reikia pratęsti bendrabučio kambario nuomos sutartį su Savivaldybe. Tam be visų numatytų pažymų, reikia pristatyti pažymas apie mokėjimus paslaugas teikiančioms įmonėms. Darbe susitaręs dėl išeiginės dienos, startuoja.
Pirmiausiai į „Vilniaus energiją“. Iš ten – pavarė, pasakę, kad atneštų pažymą iš seniūnijos apie gyventojų skaičių. Telefonu paprašiau jį sugrįžti ir leisti pasikalbėti su tarnautoja. Sakau jai: „jau nešė tokią pažymą tris kartus. Paskutinį kartą - pernai, rugpjūčio mėn.“
Ta atšovė, kad reikia atnešti kiekvieną mėnesį. Seniūnijoje tą pažymą parašė. Tai ir problemos nebeliko. RST filialas parašė greitai. Tik reikėjo už ją sumokėti 8 Lt.
„Bendruva“ už kitas paslaugas ir „Vilniaus socialinis būstas“ už nuomą irgi parašė operatyviai, tik į Vilniaus vandenis“ nespėjo - mat dirba tik iki 16.00.
Aukoti dar vieną dieną - didelis nuostolis, kai moka už nutinkuotą plotą kur nors tolimame mieste. Nors pernai sugaišo visą savaitę, kai naujai sukurta VšĮ „Vilniaus butai“ siuntinėjo sudaryti sutartis net su organizacijomis, kurių paslaugomis net nesinaudoja (apie tai rašiau LL „Biurokratizmo diktatūra“).
Kaip patarė viena Savivaldybės Tarybos narė, prisiėmiau tą misiją sau, nes giminaitis neturi nei šeimos, nei kitų artimųjų žmonių. Pasirodo, tai nėra taip paprasta. Netgi tuo atveju, kai niekam neskolingas arba net permokėjęs. Pasakė, kad atneščiau notaro patvirtintą savininko įgaliojimą.
Kreipiausi pas įmonės vadovus ir po dviejų valandų aiškinimosi ir laukimo, parengė išganingą pažymą, už kurią sumokėjau 5 litus.
Kreipiuosi į Vilniaus savivaldybės Tarybą ir Savivaldos įstaigos administraciją. Ten malonu užeiti, nes visada tarnautojos pasitinka su šypsena, maloniai ir paslaugiai suteikia informaciją, kaip ir VMĮ ar „Sodroj“.
Skirtumas gal tik toks, kad Savivaldybėje neduoda pažymos apie pristatytus ar trūkstamus dokumentus, ir visada reikalauja atiduoti originalus. Kai tik prireikia nešti į kokią kitą kontorą, tai vėl reikia sugaišti laiką ir išleisti pinigų.
„Sodroj“ dokumento originalą patikrina, pasidaro kopiją ir grąžina. Ar Savivaldybės reikalaujamos pažymos apie atsiskaitymus yra svarbesnės už pensijos skaičiavimą?Ar negalite pasitikėti tarnautojomis, kurios priima dokumentus?
Atvirai klausiu Savivaldybės administracijos, ar atsiskaitymo knygelė ir paslaugas teikiančių organizacijų sąskaitos nėra dokumentai. Gal neturite teleprieigos, ar negalite pasitikrinti duomenų elektroniniu paštu? Tik prisiminkite! Juk iki 2003 m. tokios bėdos nebuvo, kai atsiskaitydavome už visas paslaugas su viena administruojančia organizacija viena knygele.
Po to valdžia mus urmu pardavė oligarchams-monopolistams pagal ydingas slaptas sutartis. O pastarosios užkorė žmonėms vienašališkas sutartis tarsi kartuvių kilpas ant kaklo.
Man regis, Savivaldybės valioje sumažinti tą bereikalingo pažymų rinkimo apimtį. Tai daug lengviau padaryti, nei paveikti „Vilniaus energiją“dėl šildymo kainų.
Aš pats pasidariau išvadą, kad sovietmečiu buvo mažiau biurokratijos. Visai neakcentuodamas to fakto, kad už to pačio buto nuomą ir komunalinius patarnavimus vasarą mokėjau 2,5, o žiemą - 4 rb. Jei kam prisireikdavo pažymos, tai reikėjo atnešti tik iš namų valdybos. Kai paskyrė butą, tai orderį Vykdomajame išrašė su būsimo sprendimo numeriu, nes kitos dienos rytą turėjau skristi į kalnus atostogų.
Regis ateityje populiarios liks tik tos partijos, kurios išdrįs valdymo išlaidas ir biurokratų skaičių sumažinti per pusę. Pakeis Viešojo administravimo įstatymą ir neįveis „subinių“ rezervo. Kai vienoje įstaigoje praradęs darbą „šeriamas“ tol, kol įtaiso į kitą įstaigą.
Tuo tarpu per radiją girdžiu diskusiją apie Lietuvos įvaizdį. Diskutuoja ekonomistas - nusipelnęs pliuškis iš Seimo. Ir „turistas“, per kadenciją sugebantis aplankyti daugiau kaip 40 šalių. Daugiau nei įžymusis keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius. Beje, jis keliavo už savo pinigus ir paliko Lietuvos žmonėms 6 tomų „Kelionė pas 40 tautų“, kaip geriausią visų laikų lietuviškos žurnalistikos pavyzdį.
Skaičiau, sutinku su tokiu vertinimu. O minėtas seimūnas net nesugeba parašyti komandiruotės ataskaitos. Diskusijoje dar dalyvauja ekspertai: kažkoks visuomenės tyrimų bendrovės paukštis, ar gaidys ir labai kvalifikuotas psichologas.
Pasikalba patys su savimi ir pasidaro išvadas,kad kalta visuomenė,blogai galvojanti apie Valstybę ir išrinktuosius, nes visi makroekonominiai rodikliai, statistika liudija apie labai gerą poziciją pasaulio bendruomenėje.
Vienas į studiją paskambinęs klausytojas taikliai pastebi, kas daugiausiai kenkia valstybės įvaizdžiui. Tai valdžios melas, smulkaus verslo sužlugdymas, oligarchų savivalė, korupcija. Niekas negirdi, nieko nekomentuoja ir nediskutuoja. Toliau kalbasi patys su savimi.
Mano galva, daugiausiai Lietuvos įvaizdį gadina Seimo ir Vyriausybės įstaigų „meiteliai“ su įspūdingų gabaritų subinėmis. Abejonių nekyla pamačius natūroje, kai kokio nors miesto šventėje juos vaišina. Prie vaišių stalo puola pirmieji kaip išbadėję peniukšliai.
Pamačius tokį vaizdelį, praeina noras valgyti. Labiausiai juos niekina aptarnaujantis personalas - itin paslaugūs oficiantai ir laukiantys vairuotojai. Kol tie „ponėkai“ pasiliuobs. Galima palyginti su puota maro metu, kai kai pensininkai miršta iš bado (žr. LL, 2008 m.nr.23).
Pensijas nuo 290 iki 410 litų gauna 58,4 proc. pensininkų. Gal Jūs girdėjote apie kokią nors „turtingą“ valstybę pasaulyje, kurios pensininkai miršta badu. Paradoksas:valstybė turtinga (puikūs makroekonominiai rodikliai, nuostabi statistika), o žmonės nuskurdinti. Tai nesuprantu, kas ta valstybė.
Dauguma pensininkų neturi jokių politinių ir ekonominių teisių bei laisvių, išskyrus teisę mirti (eutanazija, už kurią niekas nieko nenubaus), balsuoti, nueiti į „Maximą“(jei turi kokį pinigėlį kišenėje ir dar paneša kojos).
Neturi nė judėjimo laisvės. Kokia laisvė, jei kaimynė neturi centų bilietėliui, kad nuvažiuotų papietauti pas sūnų į kitą miesto galą. Skundėsi, kad už kompensuojamus vaistus anksčiau sumokėdavo 90 litų per mėn.,dabar - 115 Lt. Tikras stebuklas, kad dar gyva. Kiti paskubėjo pasinaudoti teise mirti, nesulaukę kokios nors medicinos pagalbos, kančiose, vieniši.
Apibendrindamas aukščiau išdėstytą tekstą, kategoriškai pareiškiu, kad per rinkiminę kampaniją:
- Nedrįstumėte šiukšlinti į mano pašto dėžutę. Taupykime brangų popierių ir mišką. Neprieštaraučiau tik tuo atveju jei savo rinkiminius pažadus ir atvaizdus spausdintumėt ant tualetinio popieriaus;
Aukščiau minėtu atveju, arba jei susigundysite skambinti telefonu, kreipsiuosi į teismą dėl mano privatumo pažeidimo ir moralinės traumos kompensavimo.
Aš visur ateisiu į jūsų viešuosius susitikimus,jei pasiskelbsite. Tik pasirūpinkite gydytojų pažymomis apie Jūsų fizinę ir psichinę sveikatą. Nors įstatymas to nenumato. Turėkite galvoje, kad patys svarbiausi yra nerašyti įstatymai. Nustato ribas, už kurių nėra kur eiti. Aš jus rasiu visur, visoje Lietuvoje.
Įkvepiančių pavyzdžių, kaip turėtų atrodyti valstybę atstovaujantis asmuo, yra labai daug. Pasižiūrėkite į JE prezidentą Valdą Adamkų, prezidentą Rolandą Paksą, signatarus Motieką ir Ozolą ir daugelį kitų iškilių Lietuvos sūnų ir dukterų.
Labai gerai suprantu, kad panieka ir pyktis Jūsų atžvilgiu yra beprasmis ir nekonstruktyvus reikalas. Be to, visuotinis pyktis, agresija, neapykanta sukelia terorizmą, viesulus, cunamius, žemės drebėjimus ir kitas nelaimes.
Todėl mes eisime kitu keliu. “Meitelis“, pasidėjęs miške akmenukus ir vaikiškai su užsispyrimu vaizduojantis, kad ten buvo namo pamatai, sukelia pragarišką juoką, kuris išlaisvina, atpalaiduoja, prailgina gyvenimą. Susitikęs visada Jums nusišypsosiu, pašnabždėsiu į ausį ar garsiai pasisveikinsiu: labas, Brudauskai; sveikas, Gobšy; priviet, AMB; saliut, Abonente; malonu matyti, žavingoji Krysia; ar vis dar gyvas, Partorge. Cha, cha, cha, cha. Chi, chi, chi. Ho, ho, ho. Hi, hi, hi.
Pažįstamą paraginsiu: baik bezdėt savo ofise. Varom į Afriką. Pamedžiosim, prasiblaškysim. Baik plėšytis dėl tos Lietuvos, ir taip daug prisiplėšei. Skirk laiko sau. Cha, chi.
Susitikimuose, paplekšnoję sau per pilvus, kartu pasijuoksime iš rinkiminių pažadų. Sekite paskui mane. OMMM RAMMM Nusipelnėme gyventi linksmiau.
Negeiskite turtų, svetimos moters (vyro), rentų ir privilegijų. Jums atlygins tas, kuris aukštai. Šimteriopai.
Kitas dalykas, jei pavyks susitikti kokį „Maximos“ „pinokį“. Į tokį kreipsiuosi su didžiavusia pagarba - „Maksimali garbė šviesusis pone“. Tai natūralu. Tarnui ar pajacui -viena šlovė, ponui ir mokytojui – kita.
Pagarbiai Česlovas Lapinskas
Inž.,Vilniaus socialinės rūpybos komisijos narys,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys,
Apdovanotas visokiais medaliais
HE, HE
