Keletą šimtmečių Anykščių rajono puošmena buvęs Burbiškio dvaras, dabar priklausantis Maskvoje kalinčiam verslininkui Vadimui Kastujevui, virsta statiniu vaiduokliu. Eidamos pro jį vietos močiutės stingsta iš baimės, rašo „Lietuvos žinios“.
Pagal prancūzišką projektą 1853 metais Ottono Venslovavičiaus ir jo žmonos prancūzaitės Sofijos pasistatydintas Burbiškio dvaras buvo vienas didingiausių Anykščių rajone. Istorija byloja, kad nepriklausomos Lietuvos laikais iš Amerikos grįžusio kunigo perpirktas dvaras buvo tapęs vietos bažnyčia, vėliau jau sovietų valdžia ji nacionalizavo ir pavertė mokykla. Tačiau dvaras vis tiek sulaukdavo daugybės juo pasigėrėti atvykstančių žmonių, gyvenimas jame virte virė.
Reikalai į bloga iš esmės pakrypo prieš keletą metų, kai Burbiškio dvarą susigrąžino Panevėžio vyskupija ir netrukus jį pardavė neaiškiu būdu prakutusiam, lietuviškuoju oligarchu vadintam vilniečiui Vadimui Kastujevui. Reketu įtariamas vyras šiuo metu leidžia dienas garsiajame Maskvos kalėjime „Matrosskaja tišina“, o apleistas jo dvaras nyksta tiesiog akyse.
Pardavė iš gailesčio
„Gaila ir liūdna“, - LŽ teigė prieš porą metų dvarą pardavusios Panevėžio vyskupijos kancleris ir ekonomas, kunigas Romualdas Zdanys. Jis sužinojo, kad daužomi Burbiškio dvaro langai, išlaužtos pastato durys, pavogta keraminė dekoratyvinė krosnies kolona, verčiami ir niokojami buvusios mokyklos darbuotojų palikti daiktai, žolėmis iki juosmens užžėlė ir šiukšlėmis apsiklojo didžiulis parkas, sodas bei buvę gėlynai.
Kunigo teigimu, 1932-aisiais iš Amerikos grįžusio kunigo Prano Zabielos įsigytą, o vėliau bažnyčia paverstą dvarą atsiėmusi Panevėžio vyskupija negalėjo kreiptis dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, o savo lėšų pastatui sutvarkyti neturėjo.
„Negalėjome žiūrėti, kaip dvaras nyksta“, - prisipažino jis.
R.Zdanys taip pat tvirtino, jog dvaro buvo atsisakyta ir dėl to, kad reikėjo suremontuoti Burbiškio bažnyčią (sovietmečiu maldos namai iš Burbiškio dvaro buvo perkelti į pertvarkytą medinį svirną - aut. past.), perdengti kiaurą jos stogą.
Kainavo pusę milijono
Anot Panevėžio vyskupijos kanclerio, parduodamu dvaru domėjosi ne vienas potencialus pirkėjas. Rekomendavus vienam bažnyčiai palankiam nekilnojamojo turto agentūros savininkui, pirkimo-pardavimo sutartį buvo nutarta pasirašyti su vilniečiu V.Kastujevu. R.Zdanys teigė šį verslininką matęs tik kartą, su juo bendravęs apie 10 minučių ir jis palikęs jam „naujojo lietuvio“ įspūdį. Per keletą minučių verslininkas spėjo su dvasininku pasidalyti ambicingais planais, kaip turėtų atrodyti jo nuosavybėn atiteksiantis ir svečių namais tapsiantis Burbiškio dvaras. „V.Kastujevas tada žadėjo, kad dvare bendradarbiaujant su bažnyčia bus rengiamos parodos, įvairios šventės. Tai mus nudžiugino“, - prisiminė dvasininkas.
Paklaustas, kiek pinigų gavo Panevėžio vyskupija, pardavusi didingąjį dvarą, R.Zdanys ne itin norėjo atsakyti. Galiausiai jis leido suprasti, kad Burbiškio dvaras parduotas maždaug už pusę milijono litų.
Areštas pakurstė vandalus
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius LŽ teigė, kad V.Kastujevas Burbiškio dvarą pirko viešosios įstaigos „Ipso Facto“ vardu. Jau įsigijęs pastatą, verslininkas kreipėsi į rajono savivaldybę ir siūlėsi drauge su vietos valdžia kurti dvarą valdysiančią viešąją įstaigą „Burbiškis“. Prisidėti savivaldybės prašyta dėl to, kad būtų galima gauti europinę paramą dvarui sutvarkyti. Tačiau naujojo dvarininko atsainus požiūris arba biurokratinė mašina šiuos planus sužlugdė, tad lėšų dvarui prikelti nebuvo gauta.
S.Obelevičiaus žiniomis, iki šiol nesutvarkyti dvaro žemių reikalai. „Dabar lieka skėsčioti rankomis, kad viskas taip pakrypo“, - apmaudavo meras.
Atkreipus dėmesį, kad šiaip ar taip, dvaro savininkė yra ir rajono savivaldybė, S.Obelevičius paaiškino, kad jai priklauso tik 5 proc. dvaro turto, ir vietos valdžios žodis esą nėra lemiamas. Tai, kad dvaras itin niokoti pradėtas palyginti neseniai, Anykščių rajono meras siejo su V.Kastujevo viešnage „Matrosskaja tišina“ belangėje.
Direktorė aimanuoja
Kad dvaras pradėtas niokoti pastaraisiais mėnesiais, pabrėžė ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos kultūros vertybių apsaugos specialistė Daiva Gadliauskaitė. Ji teigė prieš kelias savaites sužinojusi, kad išlaužtos laukujės dvaro durys. D.Gadliauskaitė skambino „Ipso Facto“ direktorei Vandai Bankauskaitei, išklausė dejones, kad ji nebežinanti, kaip apsaugoti dvarą nuo įsilaužėlių, nes nebespėja keisti laužomų durų spynų. D.Gadliauskaitė išgirdo pažadą, kad direktorė vis vien ko nors imsis. Tačiau aiškėja, kad nieko nepadaryta.
Savivaldybės administracijos atstovė pabrėžė, kad į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą įtraukto ir kultūros ministro įsakymu valstybės saugomu objektu įvardyto dvaro savininkai su Kultūros paveldo departamentu yra sudarę dvaro apsaugos sutartį. Tai daryti, žinoma, privalo pastato šeimininkai. Deja, ši sutartis nevykdoma.
Kelia siaubą
Prie pat nykstančio pastato savo namus pasistačiusi Angelija Vitkūnienė LŽ guodėsi, kad mylimas dvaras, kuriame buvusioje bažnyčioje kadaise ji lankydavosi ir kuriame įkurdintą mokyklą baigė jos vaikai, pastaruoju metu tapo siaubą keliančia vieta. Senolė prisipažino dar nė karto neužklupusi dvarą niokojančių žmonių; ji nematė ir naujųjų jo savininkų. Tačiau A.Vitkūnienė dažnai girdi iš dvaro sklindančius, siaubą jai keliančius garsus. Senolė neabejoja, kad statinys siaubiamas, tačiau nieko padaryti negali. Anksčiau drąsiai eidavo per dvaro teritoriją, o dabar A.Vitkūnienė iš baimės apeina jį ratais. Taip pat elgiasi ir moters kaimynės. Kai kurios jų, mėgindamos apsisaugoti nuo galinčių užklupti nelaimių, dar ir žegnojasi.
Daiva Baronienė
