Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 107 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 10, sugadintas vienas biuletenis.
Dėl S. Skvernelio paskyrimo parlamento vadovu yra sutarta valdančiosios koalicijos sutartyje.
S. Skvernelis dirbo ministru pirmininku 2016–2020 m. Vyriausybėje.
Neslėpė, kad jaudinasi
Prieš balsavimą S. Skvernelis tikino – jeigu naujasis parlamentas patvirtins jo kandidatūrą, per ateinančią kadenciją jis dės pastangas, jog pasitikėjimas juo augtų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis mano, jog būsimas Seimo pirmininkas turi būti ne vadovas, bet kiekvieno parlamentaro atstovas, savo darbą grindžiantis bendryste.
„Matau Seimo pirmininką ne kaip Seimo vadovą, o atstovą, kuris girdi kiekvieną iš jūsų, darbe vadovaujasi bendryste, o ne asmeniškumais“, – kreipdamasis į naująjį Seimą iš plenarinių posėdžių salės tribūnos sakė S. Skvernelis.
„Demokratija turi būti ginama ir puoselėjama kasdien. O Seimas yra ta vieta ir institucija, kur mes galim pademonstruoti ir realiai įgyvendinti tarimosi, konstruktyvumo, profesionalumo, tolerancijos ir pagarbos kultūrą“, – teigė jis.
Politikas neslėpė, jog jaudinasi dėl jam ketinamų patikėti pareigų.
„Nepaisant to, kad daug kas pasakė iš kolegų – nėra ko jaudintis, yra tvari, stabili, didelė dauguma – tačiau kiekvienas suprantame, koks tai yra iššūkis“, – dėstė jis.
„Jaudinuosi ir dėl to, kad norisi jausti kuo didesnį jūsų pasitikėjimą. Dar daugiau – tikiu ir sieksiu, kad jūsų išreikštas pasitikėjimas, jeigu jis bus šiandien, per ketverius metus ne tik nesumenktų, bet augtų ir didėtų“, – įsipareigojo jis.
Ragino labiau pasitikėti Vyriausybe
S. Skvernelis užsiminė, jog ruošdamasis kalbėti iš tribūnos peržvelgė, ką kandidatuojant Seimo nariams kalbėjo jo pirmtakai. Anot kandidato, daugelis jų teigė sieksią keisti, anot jo, itin ydingą parlamento praktiką – teisėkūros kokybės prieš kiekybę santykį.
„Šio reiškinio priežastys yra labai aiškios. Parlamentas turi atsiskaityti visuomenei ir viena iš paprasčiausių ir galbūt bet kuriam žmogui suprantamų formų – jo iniciatyvumo iliustravimas skaičiais. Kiek per metus Seimo narys pateikė teisės aktų“, – kalbėjo kandidatas į parlamento vadovus, akcentuodamas, jog tokios problemos kyla iš pernelyg mažo pasitikėjimo Vyriausybe.
„Kodėl taip yra? Aš irgi sau ne kartą kėliau klausimą. Mes tiesiog, man atrodo, mažai pasitikime, kokia bebūtų, savo Vyriausybe ir Vyriausybės institucijomis. Ir galvojame, kad visas teisinis reguliavimas turi būti tik įstatymuose. Bet daugybė diskrecijos galimybių ir teisių yra tik Vyriausybėje ir jos institucijose“, – pabrėžė jis.
Anot parlamentaro, jeigu Seimas daugiau pasitikėtų Ministrų kabinetu ir jo galiomis bei sprendimais, parlamentui nereikėtų kiekvieno „gyvenimo atvejo“ reglamentuoti teisės aktais.
„Jeigu tą pasitikėjimą mes užaugintume, gal nereikėtų kiekvieno gyvenimo atvejo detaliai reglamentuoti įstatyme“, – akcentavo „Vardan Lietuvos“ lyderis.
Kalbėjo apie Seimo prestižą
S. Skvernelis taip pat užsiminė, kad bene kiekvienas Seimo pirmininkas kelia tikslą mažinti susipriešinimą parlamente bei kelti institucijos prestižą.
„Turbūt kiekvienas Seimo pirmininkas, kai jo paklausdavo, ko norėtų, kad įvyktų per kadenciją, be išimties pasakė – kad būtų pakilęs Seimo prestižas ir Seimo reitingai. Vėlgi, noras labai suprantamas ir objektyvus. Bet turbūt patys suvokiame, kad tai priklauso tik nuo mūsų pačių“, – kalbėjo demokratas.
„Dėl to nuo kiekvieno, kaip mes elgsimės tiek šioje salėje, tiek už salės ribų, tiek kalbėdami viešai, komunikuodami, rašydami – taip ir vertins mus žmonės“, – dėstė „Vardan Lietuvos“ lyderis.
Jis taip pat pastebėjo, jog menkas visuomenės pasitikėjimas Seimu atsispindi ir rinkimuose – dažnas savo balsą atiduoda vedini protesto.
„Išsikelkime tikslą ir galbūt bendrai pasieksime – kad po ketverių metų žmonės eitų balsuoti ne protesto vedini, bet tos teisės, kurie ją turi ir dažnai nesuvokia, ką turi“, – ragino kandidatas į parlamento vadovus.
Sulaukė pastabų iš Agnės Bilotaitės
Pirmojo naujos sudėties Seimo posėdžio metu darbą Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) baigianti konservatorė Agnė Bilotaitė teiravosi, ar į Seimo pirmininkus kandidatuojantis S. Skvernelis žada pasikeisti – vadovautis kitokiais principais, labiau gerbti kitus, nebeturėti chamizmo.
„Visi žinome, kad Seimo pirmininkui yra būdingi tokie dalykai, kaip pagarba kitiems, aukšta politinė kultūra, neutralumas“, – akcentavo ji.
Atsakydamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis su tokia ministrės pozicija nebuvo linkęs sutikti. Anot jo, vartojamą retoriką lėmė veikimas opozicijoje.
„Jeigu jūs taip jau jautėtės, tai dar galiu kartą pasakyti – atsiprašau. Tačiau lyg ir nesu chamas. Man taip atrodo. Retorika, kuri buvo naudojama... Tu esi opozicijoje, tai ta retorika dažnai tokia būna. Prisimenu 2016–2020 metų kadenciją – nebuvote jūs jau tokia švelni ir pūkuota opozicija“, – atsakydamas į ministrės klausimą ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.
Eugenijus Gentvilas už Saulių Skvernelį pabrėžė nebalsuosiantis
Prie parlamento tribūnos posėdžio metu stojęs E. Gentvilas tikino už S. Skvernelį nebalsuosiantis. Anot jo, kartu su R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ suformuota valdančioji koalicija gali greitai išsiskaidyti.
„Turime koaliciją tarp socialdemokratų, demokratų ir antisemito Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“. Valdžios troškulys bei geidulys suvienijo europietiškas kairės partijas su antieuropietišku, matyt, vienadieniu projektu, kurį sukonstravo priesaiką sulaužęs ir Konstituciją pažeidęs Žemaitaitis. (...). Anksčiau ar vėliau teks išsiskirstyti šiai koalicijai“, – kalbėjo liberalas.
„Kadangi renkame Seimo pirmininką, aš nebalsuosiu. Nedrįstu sakyti, ką darys frakcijos kolegos – neturiu tokių įgaliojimų, nedariau apklausos“, – savo poziciją išsakė jis.
Visgi, parlamento vadovo veikiausiai tapsiantį S. Skvernelį politikas pasveikino.
„Sveikinu, Sauliui, tapsi Seimo pirmininku. Dirbsime, bendradarbiausime, elgsimės kaip opozicija protingai, o pats tikiuosi, kad elgsiesi su opozicija pagarbiai, kaip darei būdamas premjeru“, – pabrėžė E. Gentvilas.
S. Skvernelio kandidatūrą į Seimo pirmininkus iškėlė 82 parlamentarai.
Biografija ir karjera
1970 metais Kaune gimęs S. Skvernelis baigė Kapsuko (dabar – Marijampolė) Jono Jablonskio vidurinę mokyklą, 1994 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo automobilių ir automobilių ūkio specialybę bei mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją, po dviejų dešimtmečių Mykolo Romerio universitete gavo teisės magistro laipsnį.
1994 metais S. Skvernelis įsidarbino Lietuvos policijos akademijoje, dėstė Profesinės taktikos katedroje, po ketverių metų perėjo dirbti į Trakų policijos komisariatą, buvo Kelių policijos komisaras inspektorius. 1999 metais jis pradėjo dirbti Policijos departamente, vėliau tapo Lietuvos viešosios policijos biuro Kelių patrulių rinktinės komisaru, Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės vadu, yra vadovavęs Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai.
2008 metais S. Skvernelis tapo policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o 2011 metais paskirtas visos Lietuvos policijos vadovu. 2014-aisiais po korupcijos skandalo atsistatydinus Alfonsui Dailiui Barakauskui, jis buvo paskirtas vidaus reikalų ministru.
Dirbdamas vidaus reikalų ministru S. Skvernelis laikėsi populiarumo viršūnėje ir dėl patikimiausio politiko vardo rungdavosi su prezidente Dalia Grybauskaite bei ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.
Jis kelis kartus atsidūrė dėmesio centre dėl konfliktų su tuomete Seimo pirmininke Loreta Graužiniene – per atstovą spaudai parlamento vadovę jis yra pavadinęs „pilypu iš kanapių“, vėliau patarėjas tikino šią frazę sugalvojęs pats. S. Skvernelis taip pat yra pareiškęs, kad Seimo vadovė savo klausimais trukdė jam dirbti, Vilniaus policijai gaudant bėglį su Kalašnikovo automatu.
2016-aisiais S. Skvernelis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pateko į Seimą, tapo ir premjeru. Tačiau 2021 metais jis iš šios partijos išvedė bendražygius ir įkūrė partiją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Paluckai, labai pasigailėsi MENTĄ paėmęs į savo glėbį
