Pasak Prezidentės, Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkė – ambicinga ir labai svarbi visos Europos žmonėms. Lietuvai per pusmetį teks derinti daugiau nei 300 ES teisės aktų, kurie būtini ilgalaikiam ES ekonomikos augimui, jaunimo nedarbo ir energetinių kainų mažinimui, saugesnės kaimynystės užtikrinimui.
„Po penkerių ekonominio sunkmečio metų Europos žmonės laukia realių rezultatų. Todėl per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų ir atverti naujas galimybes mūsų piliečiams. Tam reikia visų – ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių – tvirtos politinės valios ir koordinuotų veiksmų. Lietuva pasirengusi sutelkti visas Europos jėgas siekdama susitarti dėl geresnės, stipresnės ir vieningesnės bendros visų mūsų ateities", – sakė Prezidentė. Kalbėdama apie neatidėliotinų sprendimų svarbą Prezidentė pabrėžė Lietuvos žmonių susitelkimą: „Atstovauju šaliai, kuri puikiai žino, kaip nelengva priimti sunkius sprendimus ir kokia tikroji jų kaina, bet kartu supranta, kokios naudos galima tikėtis, kai tokie būtini sprendimai priimami. Dėl mano šalies žmonių ryžtingumo dabar Lietuvos ekonomika auga sparčiausiai Europoje. Atstovauju šaliai, kuri stiprybės semiasi iš vienybės." Valstybės vadovės teigimu, labai svarbu pasiekti ES šalių sutarimą ir užtikrinti, kad ES biudžete numatytos finansinės lėšos kaip galima greičiau – jau 2014 m. pradžioje – pasiektų visas ES šalis ir labiausiai problemines sritis. Pasiekus politinį sutarimą dėl daugiamečio ES biudžeto, Lietuva sieks iki metų pabaigos suderinti apie 70 jo įgyvendinimui svarbių dokumentų. Pasak Prezidentės, didžiausia ES ekonominė sėkmė yra bendra vidaus rinka, todėl būtina efektyviai išnaudoti jos teikiamas galimybes, sukurti gerai veikiančias vidaus energijos, skaitmeninę ir paslaugų rinkas.
Šalies vadovė pabrėžė, jog vien integruota ES vidaus energijos rinka žymiai sumažintų energijos išteklių kainas ir padidintų ES konkurencingumą. Apskaičiuota, jog 2015 m. sukūrus vidaus rinką, ES per metus sutaupys apie 35 milijardus eurų vien tik elektros energijos išlaidoms. „Šiandien Europos gyventojai ir įmonės už energiją moka pernelyg brangiai. Tai kenkia mūsų ekonomikos konkurencingumui ir mažina vartotojų perkamąją galią. Dėl to, kad nėra energijos vidaus rinkos, susidaro energetinio saugumo vakuumas. Susitarėme, kad energijos vidaus rinka turi būti sukurta iki 2014 m., o po 2015 m. nė viena ES valstybė narė neturi likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros tinklo", – kalbėdama apie energetinę darbotvarkę pabrėžė Prezidentė.
Lietuvos pirmininkavimo metu lapkričio 4–5 d. Vilniuje vyks ES vidaus energijos rinkos užbaigimo konferencija, kurioje bus apsispręsta dėl Europai svarbiausių energetinių projektų. Prezidentė taip pat pabrėžė ES ekonomikos skaitmenizavimo svarbą. Lietuvos pirmininkavimo metu vyks du skaitmeninės rinkos klausimams ir IT plėtrai skirti renginiai: spalio mėnesį Europos Vadovų Tarybos susitikimas ir lapkričio pradžioje Vilniuje įvyksiantis Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų (ICT) renginys.
Atvira Europa – trečias Lietuvos prioritetas. Pirmininkavimo laikotarpiu bus deramasi dėl laisvosios prekybos sutarčių su JAV, Japonija ir siekiama glaudesnės integracijos tarp ES ir jos Rytų partnerių. Pasak Prezidentės, europietišką kryptį pasirinkę ES partneriai turi žinoti, kad jie irgi yra laukiami ir galės prisijungti prie mūsų šeimos, kai tik bus pasirengę. Tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikime lapkričio mėnesį bus pasiekta svarbių sprendimų: planuojama pasirašyti Asociacijos sutartis su Ukraina, užbaigti derybas ir parafuoti susitarimus su Moldova, Gruzija ir Armėnija.
