Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Duris į Bagaslaviškio kleboniją praveria ją kartkartėmis prižiūrinti Birutė. Moteris pasakoja, kur buvo klebono darbo kambarys, miegamasis. Galima išvysti net ir laidinį telefoną.
Voratinklių apraizgytos sienos išduoda, kad čia jau senokai niekas negyvena. O pastatas parduodamas. Birutė sako, kad kaina, jos žiniomis, siekė apie septyniasdešimt tūkstančių eurų, vėliau krito iki penkiasdešimties, kiek kainuoja pastatas šiandien, ji nežino. Bet neslepia – bendruomenė sunerimus.
„Dar iš pradžių buvo... Žmonės, dar atlaidai ar kokia šventė, tai dar būdavo, o dabar jau nėra nieko“, – pasakoja Bagaslaviškio gyventoja Birutė.
Birutė neslepia, žinia, kad Bagaslaviškis neturės klebono, o čia tik kartkartėmis atvažiuos kunigas iš Širvintų, ir tai, kad bažnyčia parduoda savo turtus, ją liūdina.
„Nu aišku, gaila. Ką tai reiškia… Na tokios sąlygos, ką dabar čia padarysi. Aišku, kad gaila. Na, čia mūsų, kaip kaimo nykimo dar vienas laiptelis“, – sako Birutė.
Gaila ir Jolantai, tik štai moteris priduria – sako, kad bendruomenė tiesiog negali išlaikyti klebonijos.
„Tiesiog, paprasčiausiai, mes negalim išlaikyti tos klebonijos. Žinokit, tokią statistiką darėm: nuo 40–60 metų vyrus paskaičiavom, tai keturiolika vyrų mirė per tris metus. Įsivaizduojat, koks mirštamumas kaime“, – teigia Bagaslaviškio gyventoja Jolanta.
Bijo, kad parduos bažnyčią
Tenka atsisveikinti su pastatu priklausančiu bažnyčiai. Kartu bažnyčia parduoda ir šalia esantį nediduką jai priklausantį žemės sklypą.
Bagaslaviškio gyventojai neslepia – parduodamos klebonijos gaila. Tačiau dar labiau jie bijo išgirsti ir kitą naujieną – kad vieną dieną bus parduoda ir gražuolė medinė bažnyčia.
Juolab, kad bažnyčioje lankosi labai nedaug tikinčiųjų. Jaunimas, kaip sako Birutė, užsuka retai, o vyresni – dauguma išmirę. Miestelis nyksta: uždaryta mokykla, paštas. Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras ramina – bažnyčios tikrai niekas nepardavinės. O štai kitus turtus parduoti verčia gyvenimas. Tiesa, pirkėjams bažnyčia kelia šiokius torkius reikalavimus.
„Moraliniai reikalavimai galimi. Pagal sutartį nežinau, kiek mums kas reikalauta. Tiesiog, parduodant sakoma, kad tie nauji savininkai nekeltų bendruomenei papildomų problemų. Kad, sakykim, kas netinka, kad lošimo automatai nebūtų, kad viešnamiai nebūtų, ir panašūs kiti dalykai“, – kalba Vyskupijos generalvikaras Rolandas Bičkauskas.
Kiek tokio turto bažnyčia parduoda – statistikos nėra. Ir ne tik apie Kauną. Į prašymą pakomentuoti kodėl bažnyčios parduoda nekilnojamojo turto objektus, ir kas kur konkrečiai parduodama Vyskupų konferencija komentuoti atsisako, raštu atsakė esą parduodamas bažnyčios turtas – gandai.
„Sveiki, neturime galimybės komentuoti konkrečia informacija nepagrįstų gandų“, – tikina Vyskupų konferencija.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
