Migracijos departamentas teigia kiekvieną atvejį nagrinėjantis individuliai.
Seimo Žmogaus teisių komitete trečiadienį jo pirmininkas Laurynas Šedvydis nurodė, jog Raudonasis Kryžius informavo komitetą, kad pastaruoju metu vis daugiau laikinosios apsaugos gavėjų ukrainiečių kreipiasi į organizaciją teisinės konsultacijos ir pagalbos.
Ukrainiečiai nurodo, kad iš jų nepriimami prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu, motyvuojant tuo, kad jie nepateikia galiojančio paso.
Pasak Raudonojo Kryžiaus, šie argumentai nėra pagrįsti.
„Pagal Europos Sąjungos direktyvą asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga, valstybės privalo išduoti leidimus gyventi. Remiantis nacionaline teise, (...) laikinosios apsaugos asmenims netaikomi Šengeno reikalavimai, konkrečiai paminėta, kad atvykstant tokiems žmonėms netaikomi reikalavimai dėl kelionės dokumento turėjimo“, – komiteto posėdyje kalbėjo Raudonojo kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovas Viktoras Ostrovnojas.
Jam antrino ir patarėjas teisės klausimais Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūroje Vladimiras Siniovas. Anot jo, sausio 30 dieną regionų administracinis teismas priėmė pirmą sprendimą dėl Migracijos departamento atsisakymo priimti prašymą pakeisti leidimą gyventi.
Pasak teismo, reikalavimas pateikti pasą netaikomas laikiną apsaugą turintiems žmonėms, todėl Migracijos departamento sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas
Migracijos departamentas Seimo komitetą informavo, kad teisės aktuose įtvirtinta, jog užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pridėti galiojančio kelionės dokumento skaitmeninę kopiją, išskyrus atvejus, kai užsienietis galiojančio kelionės dokumento negali pateikti dėl objektyvių priežasčių.
Tačiau, pasak departamento direktorės pavaduotojos Lucijos Voišnis, prašymai išduoti arpakeisti leidimą laikinai gyventi, nepateikiant galiojančio kelionės dokumento, nagrinėjami individualiai.
„Jeigu yra pažeidžiami asmenys, tai tikrai kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai“, – pabrėžė ji.
Departamentas tikslios statistikos, kiek ukrainiečių, neturinčių biometrinių pasų, kreipėsi dėl leidimo gyventi, neturi.
Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė pabrėžė, jog iš ukrainiečiams, kuriems laikinoji apsauga yra taikoma dėl atvykimo iš karo zonos, nėra taikomas reikalavimas turėti galiojančių dokumentų.
Anot jos, Raudonasis Kryžius pateikė informaciją, kurioje buvo paminėtas 31 atvejis.
Viceministrės teigimu, iš jų 13 atvejų pavyko nustatyti bei suteikti pagalbą, penki pateikė galiojančius dokumentus, trimis atvejais buvo atsižvelgta į asmens pažeidžiamumą ir vienas atvejis, kuris šiuo metu yra procese, o visais kitais devyniais atvejais nėra nurodoma apie pažeidžiamumą, bet dokumentų nėra reikalaujama.
Komitetas bendru sutarimu pritarė siūlymui Vidaus reikalų ministerijai įvertinti poreikį patikslinti leidimų laikinai gyventi tvarkos aprašą nurodant, jog „visiems Ukrainos piliečiams, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga būtų išduodami leidimai gyventi visą apsaugos laiką, netaikant reikalavimo pateikti galiojantį kelionės dokumentą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
