Prieštarauja Konstitucijai
Informavęs, kad pareiškimas bus įteiktas visoms Lietuvos valdžios institucijoms. V. Budnikas parėžė, kad siūlomos įstatymo pataisos, kuriose numatyta suteikti daugiau įgaliojimų vaiko teisių apsaugos ir kitoms institucijoms, įskaitant ketinimus suteikti šioms tarnyboms daugiau teisių paimti vaiką iš šeimos ir laikinai apgyvendinti kitur, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
„Valstybė nedeklaruoja siekio perimti iš tėvų vaikų priežiūrą, be to, ratifikuodama Vaiko teisių konvenciją, Lietuva įsipareigojo gerbti vaiko ir tėvų teises“, – sakė jis klausdamas, kaip tuomet reikėtų vertinti ketinimus leisti nedelsiant paimti vaiką iš šeimos ir perduoti jį skubos tvarka į globos namus.
Pasak V. Budniko, vaiko negalima atskirti nuo tėvų, išskyrus ypatingus atvejus , bet tik ištyrus objektyvias aplinkybes, o sprendimą paimti vaiką iš tėvų prieš jų norą gali tik teismas. „Vaiko atskyrimas nuo tėvų turi būti išskirtinis veiksmas . (...) Tik teismai gali spręsti, ar reikia paimti vaikus prieš tėvų valią, o jeigu reikia taikyti skubos priemones, gali būti taikomos laikinos priemonės“, – kalbėjo jis.
„Vaiko teisių konvencija nurodo, kad svarbiausia yra vaiko interesai“, – pabrėžė jis ir priminė, kad net tokiu atveju priimant vaiką liečiantį sprendimą reikia atsiklausti paties vaiko, o galimybę išsakyti savo požiūrį turi turėti kiekviena suinteresuota šalis. Projekte nepaliekama galimybės vaiko atsiklausti prieš jį perkeliant į kitą vietą. Be to, pridūrė V. Budnikas, globos įstaigose sąlygos nėra palankios vaiko asmenybei vystytis.
Kritikuodamas siūlomas įstatymo pataisas V. Budnikas pabrėžė, kad siūloma nuostata, kur leidžia policijos pareigūnams ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims įeiti į bet kurias patalpas ir transporto priemones, vaiko priežiūros institucijoms suteikia teisę tėvus prilyginti nusikaltėliams.
Pataisų kūrėjos – lesbiečių ir gėjų draugės?
Kritikuodamos siūlomas įstatymo pataisas socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Neleisime valdžiai grobti mūsų vaikų“ įkūrėja Aušra Jurėnienė ir žurnalistė Milda Bartašiūnaitė-Rudalevičienė kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje jau yra priimti įstatymai, draudžiantys smurtą prieš vaiką, tačiau jie nevykdomi skundžiantis, kad nėra pinigų. Tačiau, teigė M. Bartašiūnaitė-Rudalevičienė, įgyvendinti naujų pataisų nuostatas lėšų veikiausiai atsiras, nes jomis siekiama visai kitų tikslų.
„Iš tėvelių atims vaikus ir dar nulups 20 tūkstantėlių“, – sakė M. Bartašiūnaitė-Rudalevičienė ir pridūrė, kad „feministas smerkia šeimos modelį, kur moteris aukoja karjerą vardat vaikų“, o feministės yra „geriausios gėjų ir lesbiečų draugės, kurios remia jų norą auginti vaikučius“. Kritikuodama Vaiko teisų apsaugos įstatymo pataisas ji teigė, kad daugelis nuostatų perrašyta iš kitų šalių įstatymų ir pridūrė, kad „mūsų valstybė gali tapti globalistų įkaite“.
„Štai ko siekia R. Šalaševičiūtė ir O. Valiukevičiūtė – vaikų grobimo įteisinimo“, – pareiškė M. Bartašiūnaitė-Rudalevičienė ir pridūrė, kad internete įvardytos net kainos, kiek kainuoja įsivaikinti vaiką.
Spaudos konferencijoje informavusi, kad peticiją prieš naująsias įstatymo pataisas jau pasirašė tūkstančiai žmonių, A. Jurėnienė piktinosi, kad renkama perteklinė informacija apie vaikus ir tėvus, bei kritikavo vadinamuosius pirmoko pasus ir kitas panašaus pobūdžio atmintines vaikams klausdama, ar šių atmintinių kūrėjai nepagalvojo, kad duomenimis gali pasinaudoti įvairūs sukčiai. Priminusi Nacionalinio egzaminų centro neseniai vykdytą apklausą, ji piktinosi, kad duomenys renkami vardinėse anketose, o labiausiai ją papiktino tai, kad kai kuriose šalyje jau yra praktika, kai informaciją apie vaikus renka odontologai. „Pasirodo, odontologas gali atpažinti vaiko socialinės nepriežiūros atvejus“ , – sakė A. Jurėnienė ir piktinosi, kad centralizuotai ir sistemingai bus renkami duomenys apie šeimas.
Psichologė: vaikai myli ir blogus tėvus
Psichologė Eglė Mirončinkienė, pabrėžusi, kad tėvų netekimas yra vienas iš dramatiškiausių įvykių vaiko gyvenime, sakė, jog „samprotavimai, kad vaikas per mažas suprasti, greitai užmiršta, nėra teisingi. (...) Klaidingai manoma, kad vaikai, su kuriais tėvai nelabai gerai elgiasi, savo tėvų nemyli. Vaikai myli tėvus tokius, kokie jie yra“.
Anot psichologės, paėmimą iš šeimos vaikai laiko agresija ir dėl to patiria skriaudos, nusivylimo, pykčio jausmą, o „šeimos praradimas turi didelę neigiamą įtaką vaiko psichologiniam , socialiniam vystymuisi ir pateisinamas tik kraštutiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei“.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs parlamentaras Rimantas Jonas Dagys pabrėžė, kad siūlomose pataisose „elementari pastaba vaikui gali būti traktuojama, kaip fizinis smurtas“, dėl kurio vaikas gali būti paimtas iš tėvų. „Gražiais lozungais besidangstydami griauname tai, ką saugojome sovietmečiu i kas mums leido išgyventi „, – gindamas šeimos teisę nuo didėjančios grėsmės, kad jai gali būti neleista pačiai auginti vaikų, teigė parlamentaras.
Įstatymo pataisose R. Šalaševičiūtė ir O. Valiukevičiūtė siūlo nustatyti, kad teisėti vaiko atstovai už drausmės pažeidimus, vengimą atlikti pareigas gali jį atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką. Taip pat siūloma smurtą prieš vaiką apibrėžti kaip visas seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formas, sukeliančias pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizines bausmes. Siūloma nustatyti, kad teisėti vaiko atstovai už drausmės pažeidimus, vengimą atlikti pareigas gali jį atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką.
Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kuri pabrėžia valstybės pareigą imtis visų priemonių, kad kiekvienas vaikas būtų apgintas nuo įvairiausio pobūdžio murto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, taip pat ir priežiūros nebuvimo.
