Vakar ryte Vilniuje rastas 52 metų Romano Vonickio kūnas su kankinimo žymėmis -nužudytas žmogus buvo vienas baltarusiškų organizacijų vienas lyderių.
Nors pareigūnai nenoriai kalba apie bylą, tačiau portalui Balsas.lt pavyko sužinoti, kad neatmetama buitinio nužudymo versija. Tiesa, ankstesni pranešikai tokią versiją stūmė į paskiausią vietą.
Buitinė verisija?
Manoma, kad žudikas jau buvo rūsyje, kur galimai ketino vogti iš sandėliukų. Pirminiais duomenimis, pareigūnai aptiko kelias išlaužtas patalpas.
R. Voinickis galėjo sutrukdyti vagims ir jie, keršydami, jį surišo ir paskui nužudė bijodami būti atpažintais. Neatmetama galimybė, kad žudikas kankino vyriškį reikalaudamas pinigų, raktų nuo buto ar kito. Tačiau, tiriama ir politinė versija.
„Kol kas žinoma tik tiek, kad R. Voinickis buvo nužudytas mažiau nei per valandą. Tai leidžia turėti įvairių versijų, apie kurias dabar nutylime. Pasakysiu, kad sulaikytų nėra", - portalui Balsas.lt sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Imbrasas.
Ieškoma politikos
Baltarusių organizacijų susivienijimo Lietuvoje vadovu buvęs ką tik žiauriai nužudytas R. Voinickis smerkė 2012 metų kovo 17 dieną Vilniuje prolenkiškų organizacijų surengtas eitynes, skirtas neva diskriminuojamos lenkų tautinės grupės Lietuvoje gynimui.
„Mus stebina, kad politinė partija „Lenkų aljansas“ („Польский Альянс“, - galbūt turima omenyje „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“, – balsas.lt) mėgina bet kuriuo būdu apgauti žmones, kad išvestų juos į piketą ir demonstraciją. Mes suprantame, kad prieš 74 metus kovo 17 dieną Lenkija pateikė Lietuvai reikalavimą dėl lietuviško regiono aneksijos. Suprantame, kad ši akcija skirta ne švietimui ir kultūrai puoselėti, o padaryta siekiant palaikyti aktą, kuris įvykdytas prieš 74 metus“, – galima perskaityti portalo ctv.by 2012 metų medžiagoje.
Valstybės saugumo departamento (VSD) viešųjų ryšių atstovas Vytautas Makauskas portalui balsas.lt teigė, kad tautinių bendrijų stebėsena vykdoma, bet apie šią konkrečią bylą ką nors komentuoti atsisakė.
„Kalbų ir versijų yra visokiausių. Ikiteisminį tyrimą vykdo Generalinė prokuratūra su policija. Valstybės saugumo departamentas tikrai bendradarbiauja su šiomis institucijomis. Daugiau nieko negaliu komentuoti“, - portalui balsas.lt sakė V. Makauskas.
Anot V. Makausko, tautinių bendrijų veiklą Lietuvoje VSD stebi. „Taip. Ši informacija yra renkama ir perduodama tam, kam reikalinga pagal visus informacinius reikalavimus. VSD ją atiduoda politikams arba, jei turima duomenų apie kokias nors nusikalstamas veikas, ikiteisminį tyrimą vykdančioms institucijoms“, – teigė jis ir atsisakė kaip nors komentuoti žiniasklaidoje nuskambėjusius pranešimus, kad grasinimus neva patyręs nužudytas asmuo buvo skatinamas ir galbūt kreipėsi pagalbos į VSD.
Portalo balsas.lt žiniomis, po 2006 metų rudenį VSD sukrėtusio skandalo (pulkininko Arvydo Pociūno žūties Baltarusijoje ir šio įvykio parlamentinio tyrimo), šioje institucijoje buvo įvairiomis dingstimis išformuoti neįtikę padaliniai (jų vadovai ir darbuotojai liudijo parlamentarams, patekdami vadovybei nepalankią informaciją). Vilniaus regiono apygardos, kaip rodo oficiali vsd.lt svetainė, tiesiog nėra.
***
1938 metų kovo 17 dieną Lenkijos vyriausybė pasinaudojo eiliniu pasienio incidentu ir paskelbė ultimatumą Lietuvai. Politinė valstybės valdžia, vengdama šalies įtraukimo į karo veiksmus ir kovo 19 dieną priimdama Lenkijos ultimatumą, patyrė pirmą skaudų išorės smūgį savo moraliniam autoritetui. Ligi tol neužmezgusi diplomatinių santykių su Lenkija, nes pastaroji Vilniių buvo ugžrobusi sulaužydama 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartį, Lietuvos valdžia nusileido.
Kai kurie Lietuvos visuomenininkai prieš metus piktinosi, esą lenkų nacionalistai tyčia rengia akciją būtent tokios negarbingos sukakties dieną. Juolab kad ji sutapo su visai kitokio pobūdžio protestais.
Baltarusių visuomenininko nužudymo motyvai politiniai – minima „Juodoji gvardija“.
