Anot teisėsaugos, toks sprendimas priimtas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
Prokuratūros teigimu, neturint tikslios informacijos apie realiai gautų prekių vienetų kiekį, nėra galimybės nustatyti ir tikslaus medicininių apsaugos priemonių vienetų kiekio trūkumo, jeigu toks iš esmės buvo.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pernai balandį, gavus Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro pareiškimą, kuriame nurodoma, kad prasidėjus karantinui dėl COVID-19 ligos, 2020 metų kovą buvo sudaryta sutartis su viena Kinijos įmone dėl medicininių asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau kaip 24,6 mln. eurų.
Pagal sutartį į Lietuvą 2020 metų kovo–rugpjūčio mėnesiais atgabentos medicininės apsaugos priemonės buvo paskirstomos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pagal jų nurodytus poreikius.
Centras, 2021 metais įvertinęs iš tiekėjo gautų ir paskirstytų prekių dokumentaciją, pastebėjo, kad galbūt trūksta didelio kiekio prekių – apsauginių akinių, medicininių kepurių ir kaukių, vienkartinių chalatų bei pirštinių, kurių bendra vertė galėjo viršyti 900 tūkst. eurų.
Per tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo pagrobtas svetimas didelės vertės turtas, taip padarant žalą valstybei.
Nustatyta, kad pagal dokumentus į Lietuvą buvo pristatytos ir muitinėje deklaruotos visos sutartyje numatytos prekės, nustatyti tik nežymūs neatitikimai.
Medicininės apsaugos priemonės buvo apskaitytos pagal du mato vienetus – dėžių kiekį bei bendrą krovinio masę kilogramais.
Skaičiuojant dėžėse esančių prekių kiekį vienetais buvo pasirenkamos atsitiktinės dėžės, o šiose dėžėse buvęs kiekis buvo standartiškai pritaikomas likusioms dėžėms.
„Pažymėtina, kad dėžėse buvęs medicininių apsaugos priemonių kiekis tiksliai vienetais nebuvo nei apskaitytas dokumentuose, nei realiai apskaičiuotas jas gaunant, tad jo nustatyti faktiškai nėra galimybės. Neturint tikslios informacijos apie realiai gautų prekių vienetų kiekį, nėra galimybės nustatyti ir tikslaus medicininių apsaugos priemonių vienetų kiekio trūkumo, jeigu toks iš esmės buvo“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Gautos prekės iš dėžių buvo išskirstomos vienetais ir vėl pakuojamos į dėžes pagal medicinos įstaigų nurodytus poreikius ir pristatomos gavėjams. Pristatyti reikalingas prekes medicinos įstaigoms buvo naudojamasi ne tik logistikos įmonės, bet ir Krašto apsaugos ministerijos paslaugomis.
Pasak prokuratūros, dalis medicinos įstaigų neperskaičiavo gautų medicininių apsaugos priemonių, tad nustatyti tikruosius gautų prekių vienetų skaičius nėra galimybių.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog gauti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nebuvo vedama detali ir tiksli gautų medicininių priemonių apskaita nei šias pristatant į sandėlius, nei paskirstant sveikatos priežiūros įstaigoms, todėl centro pareiškime įvardyti prekių trūkumai negali būti pagrįsti objektyviais duomenimis.
Anot prokuratūros, per ikiteisminį tyrimą buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti centro pareiškime nurodytas aplinkybes, tačiau objektyvių duomenų, kurie leistų neginčijamai pagrįsti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, nebuvo gauta.
