„Turime laikytis europinių žmogaus teisių standartų, todėl šiomis parengtomis pataisomis gerinamos sąlygos nuteistiesiems. Jie galės dažniau matytis su artimaisiais, skambinti į namus. Taip pat siūlome numatyti, kad sprendimą gerai besielgiančius nuteistuosius, padariusius nesunkius nusikaltimus, paleisti lygtinai į laisvę anksčiau laiko galės ne teismai, o Lygtinio paleidimo komisijos“, - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) delegacijos 2012 m. vizito Lietuvoje ataskaitoje raginama sudaryti galimybes nuteistųjų trumpalaikius pasimatymus su šeimos nariais organizuoti be stiklinės pertvaros, sudaryti palankesnes galimybes palaikyti ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis (daugiau pasimatymų, telefoninių skambučių). Kartu CPT ragino Lietuvą atsisakyti asmenų perkėlimo iš tardymo izoliatorių į policijos areštines iki 15 parų praktikos ir numatyti, kad galimi tik išimtiniai ir kuo trumpesni tokio perkėlimo į policijos areštines atvejai.
Siūloma nustatyti, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų nuteistiesiems už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, ir nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija 6 metų laisvės atėmimo, taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, o lygtinį paleidimą kitiems asmenims, nuteistiems griežčiausiomis laisvės atėmimo bausmėmis, – teismas, patvirtindamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Visiems lygtinai paleidžiamiems nuteistiesiems probacijos sąlygas nustatys teismas.
Pasak J. Bernatonio, paleidimas į laisvę lygtinai nereiškia, kad nuteistasis atleidžiamas nuo bausmės arba, kad jam bausmė švelninama. Lygtinai paleidžiamam asmeniui teismas nustatys konkrečias sąlygas ir ribojimus (pvz.: neišeiti iš namų, nesilankyti tam tikrose vietose, nebendrauti su tam tikrais asmenimis, gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir kt.), kurių nuteistasis privalės laikytis ir kurių laikymąsi griežtai kontroliuos probacijos tarnyba.
„Šių sąlygų ir ribojimų nesilaikantys nuteistieji bus grąžinami į laisvės atėmimo įstaigą. Kaip rodo užsienio šalių praktika, toks darbas su nuteistaisiais yra daug efektyvesnis: nuteistieji yra linkę pasinaudoti jiems suteikta galimybe grįžti į normalų gyvenimą, todėl daug rečiau pakartotinai nusikalsta lyginant su nuteistaisiais, kurie išeina į laisvę atlikę visą laisvės atėmimo bausmę. Be to, lygtinai paleistas nuteistasis turi daug geresnes galimybes atlyginti savo nusikaltimu padarytą žalą įsidarbindamas, taip pat valstybei tenka kur kas mažesnė finansinė našta tokį asmenį prižiūrėti laisvėje, nei laisvės atėmimo įstaigoje“, - teigia teisingumo ministras.
Parengtose pataisose siūloma padidinti nuteistiesiems tenkančių ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų bei teisės paskambinti telefonu skaičių. Taip pat siūloma trumpalaikius suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymus su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba papildomus trumpalaikius pasimatymus socialiniams ryšiams palaikyti vykdyti neizoliuojant nuteistojo ar suimtojo ir į trumpalaikį pasimatymą atvykusių asmenų (t. y. pokalbiai vyks be stiklinės pertvaros). Tokius pasimatymus stebės įkalinimo įstaigos pareigūnas.
Pagal siūlomą projektą paprastajai grupei priskiriami nuteistieji per 2 mėnesius galės gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymus (šiuo metu tokius pasimatymus galima gauti sykį per 3 mėnesius), o lengvajai grupei priskiriami nuteistieji – du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus per 2 mėnesius (šiuo metu leidžiamas vienas ilgalaikis ir vienas trumpalaikis). Be to, šiai grupei priskiriami asmenys vieną kartą per dieną galės skambinti artimiesiems telefonu.
Projekte siūloma iki 5 parų sutrumpinti asmenų, iš tardymo izoliatorių perkeltų į policijos areštines, laikymo jose terminą (šiuo metu šis terminas – 15 parų) ir nustatyti, kad tokie perkėlimai galimi tik motyvuotu prokuroro ar teismo sprendimu. Ne paslaptis, kad praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų, todėl siūloma atsisakyti praktikos, kai sprendimą dėl minėtų asmenų perkėlimo į policijos areštines priima ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
Pataisose numatoma, kad nuteistieji, kuriems sukako 18 metų, galėtų būti palikti tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Tokiu būdu siekiama kad net ir sukakę pilnametystės šie asmenys iš esmės galėtų baigti atlikti (maksimalus nepilnamečiams galimos skirti laisvės atėmimo bausmės terminas – 10 metų). Tokiu būdu būtų iš esmės išvengiama atvejų, kai pilnametystės sulaukę nuteistieji privalo būti perkeliami į pataisos namus, kurių aplinka gali neigiamai paveikti šių asmenų socialinės reabilitacijos rezultatus.
Kadangi nuteistieji šiuo metu iš savo asmeninių lėšų padengia jų turimų elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos sąnaudų, projekte siūloma, kad mokesčių mokėtojai neturėtų mokėti ir už suimtųjų naudojamų televizorių, kompiuterių, radijo grotuvų ir kitų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, o šias išlaidas padengtų patys suimtieji.
Parengti Baudžiamojo kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimų projektai pateikti svarstyti Vyriausybei.
Su šių įstatymų projektais galima susipažinti internete.
