Kaltinimą byloje palaikę Generalinės prokuratūros prokuratūros prokurorai nuosprendžio neskundė, nes teismas priėmė tokį verdiktą, kokio jie prašė – teismas tris Rusijos piliečius nuteisė kalėti iki gyvos galvos, patenkino civilinius ieškinius.
Prokuroras Saulius Verseckas BNS patvirtino, kad po nuosprendžio paskelbimo spalio pabaigoje su juo buvo susisiekę Rusijos ambasados atstovai Lietuvoje ir domėjosi, kas yra nuteistųjų advokatai.
„Paaiškinau situaciją, nurodžiau, kas yra advokatai“, – BNS sakė prokuroras S.Verseckas.
Nuosprendis buvusiems omonininkams, Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlynikui ir Aleksandrui Ryžovui buvo paskelbtas už akių. Rusija šiuo klausimu su Lietuva nebendradarbiauja ir nesutinka išduoti savo piliečių. Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais leidžia nagrinėti bylas kaltinamiesiems už akių.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, proceso dalyviai apeliacinius skundus gali pateikti per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo.
Tačiau Medininkų bylos nuteistieji, kurių teismo procesas vyko už akių, skundus pateikti gali neribotą laiką.
„Ir po 20 metų apskųsti galės, jeigu ir patys atvyktų, ar būtų sulaikyti. Jų skundui nėra termino, galės skųsti, kol gyvi bus“, – sakė prokuroras.
Kad advokatai galėtų apskųsti nuosprendį, reikalingas raštiškas nuteistųjų sutikimas.
Nuosprendį paskelbusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė BNS sakė, kad daugiau nei 300 puslapių nuosprendis iki šiol verčiamas į rusų kalbą.
„Jis kol kas neišsiųstas. Baigus vertimą pagal teisinės pagalbos prašymą per Teisingumo ministeriją bus siunčiamas į Rusiją“, – sakė teisėja.
Pasak jos, įsiteisėjęs nuosprendis, kaip kiti šiame teisme priimti nuosprendžiai su bylos medžiaga, turėtų būti saugomas Vilniaus apygardos teisme. Teisėja neturi žinių, kad nuteistieji teisme būtų domėjęsi jiems paskelbtu nuosprendžiu.
Pasak J.Čepukėnienės, Rusijos ambasada nėra proceso dalyvis, todėl rašyti skundo dėl nuosprendžio negali.
Vieno iš nuteistųjų Č.Mlyniko gynėjas advokatas Stanislovas Nalivaika BNS sakė manantis, kad jo ginamasis nuteistas nepagrįstai, todėl norėjo paduoti apeliacinį skundą.
Teisininkas buvo susisiekęs su Rusijos ambasada, minėjo, kad neprašys pinigų už skundo rašymą ir gynybą aukštesnės instancijos teisme, tačiau, pasak advokato, ambasada neparodė susidomėjimo šiuo klausimu.
Buvę omonininkai Č.Mlynikas, A.Laktionovas ir A.Ryžovas Vilniaus apygardos teismo spalio 28 dieną paskelbtu nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl Medininkų pasienio kontrolės poste 1991 metais įvykdytų septynių Lietuvos pareigūnų žudynių. Šį nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui. Teismo nuosprendyje pažymima, kad pareigūnai nužudyti, nes „vykdė tarnybines pareigas Nepriklausomybę atstačiusiai Respublikai“.
Taip pat nurodoma, kad nuteistieji nusikaltimą įvykdė remdami Sovietų sąjungos ir OMON organizacijos politiką dideliu mastu, jie sistemingai užpuldinėjo civilius, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą. Teismas paskelbė, kad tokia bausmė skirta atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo suplanuotas, apgalvotas atvykimo ir pasišalinimo planas, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra teisinga ir adekvati įvykdyto nusikaltimo sunkumui, ją skiriant, bus įgyvendintas vienas iš baudžiamosios teisės principų – atsakomybės neišvengiamumo principas.
Teismas patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš nuteistųjų priteisė 653 tūkst. 850 eurus valstybei padarytos žalos. Ši žala atsirado dėl pareigūnų šeimų nariams išmokėtų pašalpų ir mokamų pensijų, pareigūnų laidojimo išlaidų, kapaviečių tvarkymo, paminklo pastatymo, sužalotų pareigūnų gydymo išlaidų.
Taip pat priteisti šimtatūkstantiniai ieškiniai nužudytų asmenų artimiesiems: tėvams, našlėms ir vaikams. Kiekvienas jų turėtų gauti po 100 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, Rygos OMON vadovas Č.Mlynikas davė įsakymą užpulti Medininkų postą, o A.Laktionovas ir A.Ryžovas, remdami sovietų politiką, šį įsakymą įvykdė.
Teismas nuosprendyje akcentavo ir politinį bei istorinį kontekstą. Jis paskelbė, jog nustatyta, kad Sovietų sąjunga Lietuvą ir Latviją siekė grąžinti į Sovietų sąjungos sudėtį, norėjo tęsti šių valstybių okupaciją ir aneksiją, skelbė ekonominę blokadą, į Lietuvą ir Latviją neteisėtai buvo įvesti sovietų daliniai.
Ši byla teismui nagrinėti perduota 2013 metų gruodį. Tai antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo. 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos. Lietuvos apeliaciniam teismui šią vasarą atmetus nuteistojo skundą, nuosprendis įsiteisėjo.
1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas. Nusikaltimo metu iššauta ne mažiau 16 šūvių, naudoti savadarbiai ginklų slopintuvai.
Č.Mlynikas ir A.Laktionovas anksčiau yra yra teigę, kad įvykių metu buvo atvykę į Vilnių, buvo OMON bazėje, Medininkų žudynių metu niekur iš jos nebuvo išvykę. A.Ryžovas iš viso neigė, kad buvo tądien atvykęs į OMON bazę.
Nuteistiesiems galioja išduotas Europos arešto orderis, taip pat galioja anksčiau už akių skirtas suėmimas.Jeigu jie išvyktų į užsienį, gali būti sulaikyti ir perduoti Lietuvai.
