Seimas priėmė tai numatančias Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų pataisas.
Jos numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje – sustabdžius automobilį kelyje. Jie atliktų ir tokių teršalų paveiktos aplinkos matavimus. Pataisomis taip pat nustatoma, kokie transporto priemonės trūkumai bus laikomi pavojingais, dideliais, o kokie – nedideli.
„Tarša žudo ir tarša miestuose yra pagrinde sukeliama kietosiomis dalelėmis ar kitais teršalais transporto, pramonės ir šildymo įrenginių. Transporte mes 2021 m. atlikome pilotinį projektą Vilniaus mieste, nuotoline taršos akimi tyrėme 40 tūkst. automobilių ir sulyginome jų gamybinius su jų faktiniais išmetimai.
Ką parodė rezultatai? 3-4 proc. automobilių yra techniškai netvarkingi realiomis eismo sąlygomis. Tie 3-4 proc. automobilių išmeta pusę Vilniaus taršos. Jeigu mes sugebėsime suvaldyti eisme tuos 3-4 proc. automobilių, mes sugebėsime transporto taršą sumažinti beveik per pusę Vilniuje“, – iš Seimo tribūnos per projekto pateikimą birželį kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, net pusė automobilių nepereina techninių apžiūrų iš pirmo karto, o dešimtadalis automobilių nepereina dėl išmetimų trūkumų.
„Kas dešimtas automobilis atvažiuojantis iki techninės apžiūros yra techniškai netvarkingas dėl savo išmetimų į gamtą. <...> Tokių pernai buvo 78 tūkst. ir jie iki tol važinėjo eisme“, – pažymėjo aplinkos ministras.
S. Gentvilo teigimu, iki šiol nebuvo galimybės „išimti“ tokio taršaus automobilio iš eismo iki kitos techninės apžiūros, tokio automobilio vairuotojas gauna tik baudą.
„Labai svarbu turėti instrumentą, kad techniškai netvarkingas automobilis eisme būtų išimtas iš eismo ir būtų paprašyta susitvarkyti ir grįžti į techninę apžiūrą“, – kalbėjo jis.
Dabar stabdyti ir pagal kompetenciją tikrinti automobilius turi teisę policininkai, muitininkai, transporto saugos administracijos pareigūnai.
Naujoji tvarka įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.
