Nuspręsta steigti ES gynybos fondą Rytų partnerystės šalims

Lietuva kartu su Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Vengrija nusprendė įsteigti patikos fondą, kuris prisidės prie Europos Rytų partnerių dalyvavimo Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) veikloje finansavimo. Apie tai Lietuvos krašto apsaugos ministras J. Olekas informavo ES užsienio reikalų ir gynybos ministrus lapkričio 18–19 d. Briuselyje vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Tokio fondo sukūrimas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo uždavinių siekiant stiprinti praktinį bendradarbiavimą su Rytų partneriais. Ateityje prie šio fondo prisijungs ir kitos valstybės. „Tai abipusiai naudinga sąveika: partneriai suteikia daugiau galimybių Europai, o Europa – daugiau galimybių partneriams. Rytų partnerių bendradarbiavimas su ES saugumo ir gynybos srityje tapo kaip niekad intensyvus. Didele dalimi tai yra ir nuoseklių ir kryptingų Lietuvos pastangų rezultatas“, – pabrėžė J. Olekas. – Viliuosi, kad Europos šalių vadovai pažymės bendradarbiavimo su partneriais reikšmę ir pabrėš Europos Sąjungos vaidmenį užtikrinant saugumą kaimynystėje“, – bendroje užsienio ir gynybos reikalų ministrų sesijoje teigė ministras J. Olekas. Pasibaigus Užsienio reikalų tarybai, joje dalyvavęs ministras J. Olekas taip pat pažymėjo, kad ministrų tarybos išvadų projekte gerai atspindėti Lietuvos prioritetai BSGP srityje. Remdamasis šiomis išvadomis ES Tarybos Prezidentas Hermanas Van Rompuy teiks siūlymus dėl temų, kuriomis turėtų diskutuoti gruodį susirinksiantys šalių lyderiai. „Džiaugiuosi, kad diskutuodami su ES užsienio ir gynybos ministrais sutarėme dėl būtinybės glaudžiau bendradarbiauti su partneriais saugumo ir gynybos srityse ir tai įtvirtinta susitikimo išvadų projekte“, – pasibaigus tarybai kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras J. Olekas. Kaip svarbų Užsienio reikalų tarybos rezultatą J. Olekas pabrėžė ir tai, kad jos išvadų projekte tarp naujų saugumo iššūkių buvo įtvirtintas energetinio saugumo matmuo. Ministras taip pat pasidžiaugė pasiektu sutarimu inicijuoti konsultacijas dėl ES energetinio efektyvumo gynybos srityje strategijos parengimą. „Energetinis efektyvumas mažina išlaidas, mažina riziką tarptautinėse operacijose ir tokiu būdu didina karinį efektyvumą. Be to, didesnio energetinio efektyvumo siekis skatintų technologines inovacijas ir naujų darbo vietų kūrimą. Stiprinant ES ir NATO bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje galėtų būti panaudotos Lietuvoje veikiančio NATO energetinio saugumo kompetencijų centro patirtis ir žinios“, – kalbėjo ministras J. Olekas. Drauge su kitomis ES šalimis Lietuva aktyviai remia ES saugumo strategijos atnaujinimą ir siūlo, kad gruodį įvyksiančio Europos vadovų tarybos metu toks atnaujinimas būtų inicijuotas. Dalyvaudamas gynybos ministrų sesijoje, kurioje buvo aptariamos ES tarptautinės operacijos, J. Olekas išreiškė pritarimą mandato ES vadovaujamai kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje ATALANTA prie Somalio krantų pratęsimui iki 2016 metų. Lietuvos kašto apsaugos ministras taip pat informavo ES šalių atstovus apie Lietuvos ketinimą prisijungti prie vienos pagrindinių ES pajėgumų plėtotės projektų, kuriuo siekiama stiprinti nacionalinius kibernetinius gynybos pajėgumus. Projektui įgyvendinti planuojama rengti bendrus kibernetinės gynybos mokymus ir pratybas.