„Klausimas, kurį aš dažnai gaunu dėl šių stelų, tai kodėl 30 metų buvo laukta. Galiu iš karto atsakyti kodėl. Mes Vilniuje esame mandagūs žmonės ir kapinių teritorijoje kažką daryti nėra toks jau smagus ir geras jausmas. Tuo labiau, suprantame, kad aplinkui yra palaidoti žmonės, kurie kažkam yra žmogiškai svarbu.
Bet turime nepabėgti nuo fakto, kad sovietų valdžia labai savotiškai elgėsi su viešosiomis erdvėmis. Kad ir prieš tarybos posėdį gavau žurnalistų klausimą, o kas bus toje aikštėje. Iš tikrųjų, sovietai taip ir darė, kad kapinėse sukurdavo aikštes, o aikštėse laidodavo žmones“, – tarybos posėdyje kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Paveldosaugininkai pirmadienį patvirtino, kad šios skulptūros nėra priskiriamos vertingosioms kapinių savybėms.
Sostinės vadovas pabrėžė, kad priimtas sprendimas reiškia skulptūrinių kompozicijų nukėlimą, o ne lindimą prie karių kapų.
Nors kai kuriuose Lietuvos miestuose sovietinės skulptūros pastaruoju metu yra griaunamos, R. Šimašius tikino, kad Antakalnio kapinėse skulptūros bus nukeltos.
„Nesiruošiame to daryti brutaliuoju būdu. Bus nukelta taip, kad būtų pagarbu ir aišku“, – teigė meras.
Jis patikino, kad stelos bus nukeltos jų nepažeidžiant, gali būti, kad jos bus padalintos į segmentus.
Paminklų nukėlimui planuojama rengti viešuosius pirkimus, savivaldybės įmonės „Grinda“ skaičiavimu, visos procedūros, įskaitant skulptūrų perdavimą savivaldybei iš valstybės, gali užtrukti apie pusantro mėnesio.
R. Šimašius sako, kad šis paminklas, kaip ir Žaliojo tilto skulptūros, bus laikinai saugomas „Grindos“ teritorijoje. Žaliojo tilto skulptūras ketinama perduoti eksponuoti Nacionaliniam muziejui. Kur vėliau dėti Antakalnio memorialą, dar spręs speciali savivaldybės Istorinės atminties komisija. Kartu bus svarstoma, kaip sutvarkyti aikštę kapinėse.
„Galbūt ir čia bus toks likimas“, – svarstė jis.
R. Šimašius sakė, kad tikisi, jog skulptūros bus nukeltos per šią vasarą.
Demokratų frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis kėlė klausimą, kodėl tokių objektų vertę lemia politinės aplinkybės.
„Įsivaizduokite, nebūtų karo, toliau Kultūros paveldo departamentas sakytų, kad tai yra saugotinas objektas. Bet kadangi karas, tai jis jau nėra saugotinas“, – svarstė Ž. Šilgalis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Romasis Vaitiekūnas neigiamai žiūri į skulptūrų nukėlimą.
„Mes čia susirinkę prie Antakalnio kapinėse palaidotų žmonių kaulų liejame emocijas, kokie jie niekšai, kokie jie blogi žmonės. <...> Kareivis negali pasirinkti savo kelio, jam parenka kelią. Ir mirtis jį parenka, o ne jis pasirenka mirtį.
Jeigu tai būtų stela prie savivaldybės pastato, tai išeiname iš karto ir griauname šitą stelą. Bet jeigu tai yra kapinės, tai yra kapai, tai yra palaidoti žmonės. <...> Tas memorialas patenka į laidojimo vietą. Tai reiškia, kad mes išniekiname kapavietę“, – kalbėjo R. Vaitiekūnas.
„Kur mes skubame, kam tos emocijos prie žuvusiųjų kaulų?“ – klausė jis.
„Kviesčiau nekiršinti. Jūsų kalba, kurią čia pasakėte, per Rusijos propagandinius kanalus eitų va su vėjeliu. Jūs aiškinate, kad mes neva niekiname kapus. Girdite, ką pasakėte?
Man buvo gėda klausytis, neturiu, ką komentuoti, nes viską, ką jūs pasakėte, buvo pro šalį faktine prasme. Ne nuomonės, bet faktine prasme“, – atsakė R. Šimašius.
Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos siūlymu įtrauktas protokolinis sprendimas, kad vietoje nuimtų skulptūrų paminklo būtų svarstoma galimybė skelbti architektūrinį konkursą naujam paminklui žuvusiems Antrajame pasauliniame kare pagerbti.
„Tai būtų vieta, kaip sakė meras, kur ateitų anūkai, proanūkiai tų, kurie žuvo kaip kariai, mobilizuoti į kariuomenę, ne savo gal netgi valia, Antrajame pasauliniame kare. Arba tie, kurie žuvo iš lietuvių, lenkų, įvairių pusių, netgi vokiečių“, – teigė frakcijos narys Zbignievas Maciejevskis.
Jo frakcijos kolegė Larisa Dmitrijeva akcentavo, kad daugelis žmonių atvyksta čia „paverkti ir prisiminti savo istoriją, savo giminaičių“, pati skulptūrų grupė, anot jos, nėra šlovinanti sovietų režimą, todėl jos nereikėtų lyginti, pavyzdžiui, su ideologinėmis Žaliojo tilto skulptūromis.
Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Kamilė Šeraitė kvietė „neįsisprausti į rėmus“ ir nekeisti vieno paminklo kitu. Jos kolegė konservatorė Angelė Jakavonytė ragino skulptūras nukelti kuo greičiau.
„Pritariu, ir kad būtų kuo greičiau, ir nuėminėjant nereikia to viešai daryti. Kaip kad buvo padaryta Merkinėje, – reikia tyliai, ramiai“, – kalbėjo prieš sovietų režimą kovojusio partizano Juozo Jakavonio –Tigro dukra.
Laisvės frakcijos narys Audronis Imbrasas kvietė prisiminti ir prieš daugiau nei 30 metų Lukiškių aikštėje nuverstą sovietų sąjungos pradininko Vladimiro Lenino skulptūros, tuomet tai, anot jo, padaryta be jokių teisinių sprendimų.
„Jei to nebūtų tada padaryta, spėju, dabar būtų labai daug ginčų, būtų daug ginančių ir menines vertybes, nes jis turėjo tam tikrų meninių vertybių. Visko tada neatlikome ir tai yra pavyzdys jaunesnei kartai, kad tokiais istoriniais momentais reikia atlikti tokius dalykus visus iš karto, turbūt, visus, nepalikti ateičiai, nes tuomet kyla daug ginčų“, – svarstė tarybos narys.
Anot jo, Vokietija lygiai tai pat nėra išlaikiusi nacių simbolikos, o visa ji yra perkelta į muziejus.
Šešios Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrinės pilko granito stelos, įrengtos ant rausvo granito postamento Antakalnio kapinėse, iki šiol nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše buvo įrašytos kaip nacionalinio reikšmingumo objektas.
Tad jų teisinei apsaugai panaikinti nepakako savivaldybės ekspertų – tam reikėjo Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybos sprendimo.
Vilniaus valdžia į KPD leidimo nukelti šias skulptūras kreipėsi gegužę.
Politikams priėmus sprendimą, planuojama rengti viešuosius pirkimus paminklo nukėlimui – savivaldybės įmonės „Grinda“ skaičiavimu, visos procedūros, įskaitant skulptūrų perdavimą savivaldybei iš valstybės, gali užtrukti apie pusantro mėnesio.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvoje imta intensyviai peržiūrėti ir demontuoti įvairiose vietose esančius sovietinius atminimo ženklus. Tai daryti leido Kultūros ministerijos liberalizuotos taisyklės dėl sovietinių paminklų.
