Nors ši istorija prasidėjo dar 2017-ųjų rugsėjo 16 d., kai įvyko automobilio pirkimo-pardavimo sandoris, bet jos atomazgos teisme teko laukti iki pat šių dienų. Kol po apeliacijos buvo patvirtintas automobilio pardavėjui nepalankus pirmos instancijos teismo sprendimas.
Už tai, kad nuslėpė faktą, jog automobilyje nėra kietųjų dalelių filtro (DPF), pardavėjas įpareigotas pirkėjui sumokėti 1542 eurus bei padengti bylinėjimosi išlaidas. Tiesa, teismas nukentėjusiojo prašymą tenkino tik iš dalies, mat ieškovas šioje byloje patirtą žalą buvo įvertinęs net 3042 eurais.
Tikrino automobilių servise
Kaip jau minėta ši istorija prasidėjo 2017 rugsėjį, kai pirkėjas įsigijo automobilį „Mitsubishi Pajero“.
Prabėgus mėnesiui paaiškėjo, jog automobilyje nėra kietųjų dalelių filtro (DPF), o programinė įranga, valdanti šį filtrą, buvo modifikuota. Ieškovo teigimu, tiek iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek jos pasirašymo metu atsakovas sąmoningai slėpė šį automobilio defektą.
„Minėta aplinkybė būtų turėjusi esminės reikšmės mano apsisprendimui dėl automobilio pirkimo. Taip pardavėjas pažeidė mano teises ir interesus“, – teisme aiškino nukentėjusiuoju pripažintas vyras.
Per mėnesio laikotarpį naujasis automobilio savininkas buvo investavęs į transporto priemonę, todėl buvo kreipiamasi į teismą, kad iš atsakovo būtų priteistos išlaidos minėtam defektui pašalinti.
Nustatyta, kad tai, jog automobilis yra su užslėptu defektu, paaiškėjo tik atlikus specifinius testus autorizuotame servise.
Bet, anot pirkėjo, automobilio patikra servise nepašalina atsakovo pareigos parduoti automobilį be užslėptų defektų. Teigiama, kad automobilio patikros metu buvo nustatyti tik gedimai variklio skyriuje, gedimų taisymo vertė preliminariai siekė 200 eurų. Dėl šių gedimų pretenzijos byloje nebuvo reiškiamos.
Automobilio pirkėjas paaiškino, kodėl prašė priteisti būtent 3 tūkst. eurų sumą viršijančią žalą. Anot jo, būtent tiek kainuoja kietųjų dalelių filtro atstatymas.
Tuo pačiu pirkėjas sutiko, kad atsakovas atpirktų automobilį, tačiau tokiu atveju prašė kompensuoti patirtas išlaidas gerinant automobilį. Kompromisas dėl to pasiektas nebuvo.
Neigė kaltę
Savo ruožtu automobilio pardavėjas teigė, kad bendraudamas su ieškovu dėl transporto priemonės „Mitsubishi Pajero“ atsakė į visus pirkėjo klausimus ir sudarė galimybes jam apžiūrėti minėtą transporto priemonę.
Pardavėjas teigė, kad siūlė ieškovui kreiptis į oficialų atstovą, tačiau jis tai daryti atsisakė ir pageidavo automobilio apžiūrą atlikti pas pirkėjo pasirinktą meistrą.
Anot pardavėjo, bylinėjimosi metu pirkėjas toliau eksploatavo minėtą transporto priemonę, o kreipdamasis į teismą jis esą siekė pasipelnyti, kadangi grąžinti atsakovui minėtą automobilį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus nepageidauja. Tiksliau prašė sumokėti daugiau nei buvo nurodyta automobilio pardavimo metu.
Bylos nagrinėjimo metu, anot pardavėjo, pirkėjas neįrodė, kad jo nurodomos transporto priemonės kokybės trūkumai buvo atsakovui parduodant transporto priemonę.
Anot pardavėjo, pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną automobilis tiko naudotis pagal paskirtį. Tuo pačiu nesąžiningu elgesiu kaltintas vyras pridūrė, kad pirkdamas 11 metų naudotą automobilį, žmogus turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, tačiau pats patvirtino, kad automobilio važiuoklės net nepatikrino, nors jam buvo suteikta galimybė patikrinti automobilį ten, kur tik ieškovas nori.
Vis dėlto, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas buvo palankus automobilio pirkėjui, kurio ieškinį, kaip jau minėta, nuspręsta patenkinti iš dalies ir priteisti pusę jo prašomos sumos – 1542 eurus.
