Parlamentarai siūlo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Be to, ji negalėtų būti didinama už žemės ūkio veiklą darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu ir susijusiais mokesčiais.
Ministerijos teigimu, siūlomas reguliavimas, kai išmokų ribojimas taikomas ne vienam asmeniui, bet ir susijusiems, neatitinka Europos Sąjungos nuostatų, nes ribojimas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams.
Be to, ŽŪM teigimu, sudarant galimybę ūkininkams planuoti savo pajamas, tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo taikymas turi būti atidėtas iki 2023 metų sausio 1 dienos, kadangi tiesioginės bazinės išmokos ūkininkams nuo 2023 metų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų per metus, o nuo 60 tūkst. eurų išmokos mažės 85 proc. ir siūlymai turi būti derinami.
Šiuo metu maksimali tiesioginių išmokų suma nėra ribojama. Pagal Europos Sąjungos reglamentą, šalys narės gali nuspręsti taikyti ūkininkams bent 5 proc. dydžio mažinimą tik pagrindinės išmokos sumai, viršijančiai 150 tūkst. eurų bei gali pasirinkti, ar iš priskaičiuotos paramos sumos turi būti išskaičiuoti atlyginimą.
Įstatymo pakeitimu išplečiant ribojimą ir susijusiems asmenims bei nusprendus neleisti priskaičiuotos 150 tūkst. eurų sumos didinti darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, preliminariais skaičiavimais, būtų sudaryta galimybė smulkiems ir vidutiniams ūkiams kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų.
Tikimasi, kad tokių saugiklių įvedimas sukurs palankesnes sąlygas paramos žemės ūkiui paskirstymui, geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkyje.
