Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento (IRD) pateikiama statistika, 2010 m. nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje, siekė 2 359,4 (iš viso užregistruota nusikalstamų veikų 77 669), 2011 m. – 2 471,1 (iš viso – 79 523), 2012 m. – 2 757,1 (iš viso – 82 492), 2013 m. – 2 865,9 (iš viso – 84 715). Pernai registruotas nusikalstamumas sumenko: 2014 m. nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, siekė 2 827,6, iš viso praėjusiais metais šalyje užregistruota 82 872 nusikalstamų veikų.
IRD duomenimis, 2014 m. Lietuvoje nusikalstamų veikų užregistruota daugiausiai iš visų Baltijos šalių – 82 872, kai Latvijoje šis skaičius siekė 48 477, o Estijoje – 37 787. Tačiau, jei vertintume registruotas nusikalstamas veikas, tenkančias 100 tūkst. gyventojų, Lietuvos situacija yra geresnė, mat jos rodiklis (2 827,6) atsiduria antroje vietoje po Latvijos (2 386,1). Estijoje nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, 2014 m. siekė 2 872.
Kaip nurodoma IRD statistikoje, šiemet registruotų nusikalstamų veikų skaičius per pirmus septynis mėnesius, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, ir toliau mažėja: pernai sausio-liepos mėnesiais užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius siekė 49 401, o šiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 44 367.
Pastebima, kad palaipsniui auga ir nusikalstamų veikų ištyrimo mastai: 2010 m. ištirta 46,5 proc. nusikalstamų veikų, 2011 m. šis rodiklis sumenko iki 44,8 proc., 2012 m. – 52 proc., 2013 m. – 54,7 proc., 2014 m. – 55,6 proc. 2015 m. per septynis pirmus mėnesius ištirta 55,5 proc. nusikalstamų veikų.
Ministras: mūsų tikslas – registruoti viską
Portalo tv3.lt kalbintas vidaus reikalų ministras, buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis teigė, kad vertinti nusikalstamumo lygį Lietuvoje, lyginant jį su kitų valstybių situacija, nevertėtų.
„Tos veikos, kurios pas mus yra kriminalinės, Estijoje gali būti dekriminalizuotos ir atvirkščiai. Vienose valstybėse kad ir tas pats vairuotojų girtumas, jeigu viršiji 0,5 promilės, jau yra kriminalinis nusikaltimas, o pas mus – ne“, – atkreipė dėmesį S. Skvernelis.
Anot jo, Lietuvoje nusikalstamų veikų siekiama registruoti kuo daugiau, kad jos nebūtų slepiamos.
„Mūsų tikslas vienas – registruoti viską, nes tai parodo žmonių pasitikėjimą teisėsauga, kad būtų visos nusikalstamos veikos užfiksuotos ir nebūtų slepiamos“, – dėstė buvęs policijos vadovas.
S. Skvernelio teigimu, registruotų nusikalstamų veikų skaičius iš esmės neatspindi tikrojo nusikalstamumo masto šalyje. „Daugiau žiūrima ne į tuos absoliučius skaičius, o pagal atskiras nusikalstamas veikas. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai – čia yra prioritetas, tai ir siekiama čia didžiausio ištyrimo lygio, kad būtų prevenciškai dirbama“, – aiškino vidaus reikalų ministras.
Kas parodo tikrąjį nusikalstamumo lygį?
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto docentas, socialinių mokslų daktaras, kriminologas Alfredas Kiškis, siekiant atsakyti į minėtą klausimą, registruotų nusikalstamų veikų skaičiaus pasitelkti nereikėtų.
„Registruoto nusikalstamumo statistika rodo ne patį nusikalstamumą, koks jis yra, o labiau rodo policijos, kitų ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, kiek jie užregistruoja nusikalstamų veikų, kiek jie pajėgūs dirbti, tirti tas nusikalstamas veikas“, – aiškino A. Kiškis.
„Per pačią krizę 2008-2009 metais girdžiu per radiją kalba policijos generalinis komisaras, kad kaip gerai, nes, žiūrėkit, augant bedarbystei, nusikalstamumas pas mus užtat sumažėjo. Kriminologai labai gerai žino, kodėl taip atsitiko, o atsitiko todėl, kad buvo policijai finansavimas labai sumažintas ir atitinkamai pajėgumai registruoti nusikalstamas veikas stipriai sumažėjo. Pareigūnų mažai yra, o ateina pranešimai. Jei užregistruosi, tai turėsi atlikti veiksmus, surašyti atitinkamus dokumentus, o tu nespėji, pas tave yra labai daug darbų. Taigi tokiu atveju registruoji tik pačius rimčiausius nusikaltimus, o kitų stengiesi išvengti ir neregistruoti“, – pasakojo kriminologas.
Anot jo, Lietuvos teisėsauga, vertindama nusikalstamumo lygį šalyje, verčiau turėtų remtis ne registruotu nusikalstamų veikų statistika, o imti pavyzdį iš Vakarų pasaulio valstybių, kuriose dažniausiai pasitelkiamos gyventojų apklausos.
„Vakarų valstybėse naudojamos gyventojų apklausos, kai žmogus klausiamas, tarkime, „Ar tu per praėjusius metus buvai apvogtas?“, suformuluojami klausimai, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą. [...] Pavyzdžiui, palyginus gyventojų apklausas su tuo, ką rodo registruotas nusikalstamumas, [...] tai paaiškėjo, kad užregistruojama tik apie 3-4 procentai to, ką nurodo gyventojai, kiek nurodo nukentėję”, – akcentavo A. Kiškis.
Kriminologo teigimu, vis dėlto nereikėtų baimintis, jeigu registruotas nusikalstamų lygis, tarkime, lyginant su kitomis šalimis, yra aukštas, mat tai gali turėti nebūtinai neigiamą atspalvį.
„Labai įdomus kriminologijos paradoksas, kad kuo labiau išsivysčiusios, kuo labiau pažengusios šalys, jos registruoja didesnį kiekį nusikalstamų veikų šimtui tūkstančių gyventojų. O labiau atsilikusios, totalitarinio tipo šalys, postsovietinės šalys registruoja mažesnį kiekį nusikalstamų veikų šimtui tūkstančių gyventojų.
Kodėl taip yra? Yra įvairūs aspektai – demokratija, laisvė, laisvė ne tik gerai, bet ir negerai elgtis. Totalitarinėse valstybėse žmonės labiau užspausti. Labiau pažengusiose valstybėse žymiai daugiau procentine išraiška gyvena miestuose žmonių, o miestuose nusikalstamumas yra didesnis. Pažangesnėse valstybėse yra didesnis pilietiškumo jausmas, žmonės labiau gina savo teises, labiau eina, praneša apie nusikaltimus“, – dėstė A. Kiškis.
