Vienas po kito užsikrečiantys, lyg ir be priežasties kikenantys žmonės. Turbūt ne kartą esat ne tik matę, bet ir patyrę panašią situaciją. Juokas tiek įtraukia, kad, atrodo, nė susilaikyti neįmanoma. Tiesa, tokios situacijos nėra labai dažnos. Tad kai kurie pasijuokti renkasi į juoko jogos užsiėmimus.
Taigi – juokas, bendravimas, jo metu ir pasidalinimas skauduliais ir po visko ateinanti puiki nuotaika. Po tokių juoko jogos užsiėmimų esą daug kas keičiasi.
„Keičiasi, nes tu išmoksti labai daug dalykų – improvizuoti, kaip nebijoti pasijuokti kad ir bet kokioje smulkioje situacijoje. Kad viskas vis tiek turi eiti per pozityvą, per juoką“, - sakė klaipėdietė Rūta Raišutytė.
Ir tai – ne tik apie geresnę nuotaiką ar šypseną. Niūrūs žmonės gyvena dešimčia metų trumpiau nei optimistai, tokią išvadą padarė Jungtinių valstijų mokslininkai. Linksmi žmonės esą serga rečiau, jų imuninė sistema išskiria daug apsauginių antikūnų saugančių ne tik nuo gripo, bet ir nuo vėžio.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad linksmi žmonės net 40 procentų rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Mat juokas veikia kraujagyslių sienelių gleivinę, mažina spaudimą bei cholesterolio plokštelių susidarymo riziką. Juokiantis kraujyje sumažėja streso hormonų, išsiskiria laimės hormonų, mažėja kraujo spaudimas, pagilėja kvėpavimas, taigi visi organai geriau aprūpinami deguonimi, aktyviau išsiskiria antikūnai naikinantys bakterijas ir virusus.
„Yra toks pasakymas, kad juokėmės, net pilvus paskaudo. Tai iš tiesų, juokas, jeigu stiprus juokas ir ilgesnį laiką, iš tikrųjų mes gaunam ir tam tikrą fizinį krūvį tai ir giliai kvėpuojam juoko metu, na ir mūsų diafragmai, pilvo, veido raumenims taip pat yra tam tikras krūvis ir šiuo atveju tai tikrai žymiai, manau, geresnis, malonesnis krūvis negu, sakysim, sporto salėje ant tų vadinamų staklių“, - teigė psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Kai kurie medikai juoką vadina sportu. Juokiantis išjudinama beveik 80 raumenų grupių. Mat susitraukia krūtinės, pečių bei diafragmos raumenys, o jie masažuoja visus pilvo organus. Besišypsant susitraukia ir veido raumenys, tad veidas nuolat tonizuojamas, nes priteka daugiau kraujo ir vyksta natūralus veido patempimas bei tiesioginis kraujotakos aktyvinimas, daugiau deguonies patenka į smegenis.
Jose yra zonos, atsakingos už pozityvų pasaulio matymą ir bendrą fizinę sveikatą. Juokas taip pat gelbsti nuo skausmo, pervargimo ir yra gyvybiškai reikalingas, nes padeda išsklaidyti blogą nuotaiką ir depresiją.
Pasak mokslininkų, daugiausiai juokiamės būdami vaikai. Dažniausiai juokiamės nuo vienerių iki penkerių metų amžiaus – apie 400 kartų per dieną. Suaugusieji, vyresni kaip trisdešimties juokiasi viso labo 15 kartų. Moterys – pusantro karto daugiau nei vyrai.
Grimzdami į liūdesį ir neviltį, teisinamės, kad džiaugtis nėra kuo ir juokiamės vos 6 minutes per dieną.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
