Niekas Kuršių nerijai jokios audros nežadėjo, tačiau štai, po Naujųjų pasitinka visiškai suniokoti laiptai ir gerokai nuplautas apsauginis kopagūbris. Taip pat jūra į krantą išmetė daugybę poilsiautojų šiukšlių.
Žiemos audros sausio pradžioje pajūryje – ne naujiena, tačiau dažniausiai apie kilsiančius vėjus būna įspėjama, tad netikėtas vaizdas paplūdimiuose pribloškė.
„Paprastai apie audrų atėjimą yra pranešama, jos turi pavadinimus, jų eiga sekama, mes jau tada žiūrim, kaip čia kas bus, čia iš nieko. Iš tikrųjų buvo stiprus vėjas, meteorologų stoties duomenimis 20-21 m/s. Ir netgi ne vakarų, kuris pats pavojingiausias yra, nes su didžiule jėga taiko tiesiai į kopagūbrį“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.
Sniegu užkloti paplūdimiai šiandien atrodo idiliškai tvarkingi, tačiau prieš porą dienų nacionalinio parko darbuotojai fiksavo kitokį vaizdą.
„Nežmoniški kiekiai šiukšlių Preiloje prinešta, matyt, iš dugno iškelta su žolėm, medgaliais, einam vaikščioti pajūriu, vieni, antri, treti laiptai tiesiog visiškai suniokoti, tai va tas dalykas yra iš tikrųjų keistokas, praktiškai po Anatolijaus buvo galima skaičiuoti šitiek sugadintų laiptų, kaip dabar, nors vėjas buvo visiškai nestiprus“, – pasakoja A. Feser.
Nemažai šiukšlių skubiai surinko patys gyventojai, likusias paslėpė sniegas. Iš paukščio skrydžio puikiai matyti ir kiti audros padariniai: nuo kopagūbrio kelių metrų aukštyje nuplautas smėlis ir taip tęsiasi keliolikos kilometrų ilgio ruože.
„Kol kas mokslininkų teigimu pats mus yra nulinis balansas, t.y. kiek nuplauna smėlio, tiek mums pripusto, mes neturime neigiamo balanso, tai dar tokio poreikio nebuvo išreikšta, kad reikėtų pildyti smėliu, kol kas mums padeda tradicinės priemonės, tai yra apsauginis kopagūbris, kuris yra nuprofiliuojami šlaitai, klojami šakų klojiniais, tie šakų klojiniai per visą vasaros laikotarpį, rudens laikotarpį kaupia smėlį“, – sako KNNP direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
Nacionalinio parko darbuotojai suskaičiavo, kad visiškai sugriauti septyni į paplūdimius vedantys laiptai, kiti pavojingai pakibo arba bent jau buvo išjudinti – ir tokius reikės taisyti. Pavieniai vaikštinėtojai turėtų būti atsargūs, atsirado ir įspėjimai nelipti.
„Mes kiekvienais metais keičiame kažkokią dalį laiptų, vieni užpustomi, kiti supūna, natūralu, kiti pažeidžiami, tiesiog šiais metais laiptų teks keisti daugiau negu planavome“, – sako L. Dikšaitė.
O kad apsauginis kopagūbris per audras – gyvybiškai svarbus, rodo Kaliningrado pavyzdys, pirmiausiai žinios apie audrą plūstelėjo iš ten, kai jūros vanduo ėmė skalauti kelią.
„Nerijos pradžioje apie pusė metro aukščio buvo sūraus vandens sluoksnis, kuris po to vėl sutekėjo atgal į jūrą, nes ten nėra visiškai net pėdsako apsauginio kopagūbrio, ir banga, matyt, tokia situacija buvo, kad ta banga tiesiog iki pat kelio nuėjo, o miesteliuose, Zelenogradske, Svetlogorske suniokotos krantinės ir betoniniai laiptai“, – sako A. Feser.
Sutvarkyti paplūdimius žadama iki vasaros, kasmet tam prireikia apie 300 tūkst. eurų. Kol paplūdimius užklojęs sniegas ir matyti vos vienas kitas grynu oru kvėpuojantis vaikštinėtojas, kitoje nerijos pusėje Kuršių marios po truputį ima trauktis ledu. Jo labiausiai laukia poledinės žūklės entuziastai, kurie jau sausio pabaigoje tikisi ant marių gręžti eketes ir traukti stintas.
Daugiau – TV3 reportaže:
