Socialiniuose tinkluose jau sparčiai plinta įvairūs juokingi vaizdeliai, kuriuose vaizduojami šiandienos studentai po kelerių metų, kai turėtų tapti savo srities specialistais. Jie vaizduojami ne tik kaip savo darbo neišmanantys, bet ir į elementariausius, su profesija susijusius klausimus negebantys atsakyti „profesionalai“.
Tokia visuomenės reakcija verčia susimąstyti, ar tai, kokiomis sąlygomis jau beveik metus ugdomi būsimi savo profesijų žinovai, turės įtakos jų profesionalumui ateityje.
Studentų nuotaikos – skirtingos
Naujienų portalas tv3.lt bendravo ir su keletu studentų tiek iš įvairių Lietuvos universitetų. VU ir LSMU besimokantys teigė, kad nuotolinio mokymosi nenorėjo ir nors greitai adaptavosi, praktinių užsiėmimų poreikį jaučia.
„Mokytis nėra sunku, gal tik trūksta motyvacijos, kadangi visas teorines žinias panaudodavom praktiškai, tai pačių praktikos darbų labai trūksta. Aišku yra ir naudos, jei kalbam apie paskaitas – jų dauguma būna įrašytos ir jas galima išklausyti studentui patogiu laiku“, – kalbėjo LSMU studentė Sofija (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.).
Tiesa, VU besimokantis studentas pasakojo, kad adaptuotis prie nuotolinio mokymosi nesunku, o ir mokytis nuotoliniu būdu yra tikrai efektyviau.
„Didžiausi privalumai yra tai, jog nereikia skirti laiko transportui į patį universitetą, tad šį nenaudingą laiką gali skirti mokymuisi ar kitoms veikloms. Taip pat turi lankstesnę dienotvarkę ir kadangi daugelis paskaitų yra įrašoma, gali mokytis sau patogiu laiku“, – sakė VU studijuojantis Algirdas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.)
Kalbinti studentai pripažįsta, kad nors dėstytojai ir stengiasi užduotis formuluoti taip, kad neliktų laiko akademinio nesąžiningumo galimybei, dalis studentų vis tiek sugeba sukčiauti, tačiau rezultatai – atitinkami.
„Universitetas sutrumpino egzamino rašymo laiką 15 minučių, kas yra daug rašant egzaminą. Yra visokių žmonių, kurie sugeba ir nusirašyti, ir kitiems padėti. Taip, kad rašant egzaminą jam visiškai nepasiruošus ir tik žiūrint į kažkokius konspektus, išlaikyti galima, bet gero įvertinimo nereiktų tikėtis“, – tikino Sofija.
Algirdas pastebi, kad viena pagrindinių problemų mokantis nuotoliniu būdu – egzaminai ir atsiskaitymai, nes nesąžiningo elgesio pastebėti tenka.
„Atsiskaitymai yra viena iš nuotolinio mokymosi problemų, studentų žinios tikrai nėra teisingai įvertinamos. Nors ir daugelis dėstytojų taiko prevencines priemones, tačiau nusirašyti ar atsakymą susirasti internete/vadovėlyje/užrašuose yra gan paprasta, jeigu esi apsukrus. Tikrai tenka pastebėti ir nesąžiningumo atvejų, o ir bendri atsiskaitymų rezultatai dažniausiai būna geresni tikrai ne dėl pagerėjusių studentų žinių“, – aiškino Algirdas.
Tiesa, LSMU studentė atskleidė, kad dėl savo ateities ir profesionalumo neabejoja, tačiau tikina, kad po karantino reikės įdėti daug daugiau pastangų, kad profesionalumo lygis būtų toks, jei ugdymo procesas nevyktų nuotoliniu būdu:
„Manau, kad įtakos man ateityje (nuotolinis mokymasis, – aut. past.) neturės, kadangi iš 6 mokslo metų, nuotoliniu mokomės maždaug pusmetį. Po karantino reikės gal labiau pasistengti įgyti praktinių žinių, taip pat reikės svarstyti galimybę atlikti daugiau savanoriškos praktikos ligoninėse. Čia, manau, priklauso nuo kiekvieno žmogaus nusiteikimo ir motyvacijos, kaip jis šias spragas užpildys.“
Vilniuje besimokantis studentas pasakojo, kad nuotolinis ugdymas įtakos teorinėms žinioms neturės, tačiau tai atsilieps praktiniams įgūdžiams:
„Manyčiau, jog mūsų laidos studentų teorinės žinios stipriai nepasikeis. Tie studentai, kurie yra motyvuoti mokytis, kuriems jų studijuojamas dalykas įdomus, jie vis tiek mokysis pagal savo galimybes ir poreikius, o informacijos šiais laikais yra be proto daug. Kita vertus, praktinės žinios, be jokios abejonės, visų studentų bus menkesnės ir klaidų ar nepasitikėjimo savimi lygis bus didesnis nei įprastai.“
Universitetai daugiau įžvelgia galimybę, o ne grėsmę
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos studijų prodekanė prof. Dr. Vaiva Hendrixson ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Studijų centro vadovė Indrė Čeponienė naujienų portalui tv3.lt pateikė savo požiūrį dėl šiuo metu vykdomo ugdymo proceso nuotoliniu būdu.
I. Čeponienė tikina, kad dalis mokslo bendruomenės, tiek studentai, tiek dėstytojai, jaučia nerimą dėl pasikeitusios ugdymo proceso tvarkos:
„Natūralu, kad pandemijos metu, keičiantis mokymo ir mokymosi pobūdžiui, blogėjant epidemiologinei situacijai, dalis studentų ir dėstytojų jaučia nerimą. Nuotolinės studijos reikalauja itin daug dėstytojų pastangų tiek išlaikant studijų kokybę, tiek diegiant inovatyvius mokymosi metodus.
Universitetas teikia psichologinę pagalbą, nuolat stebi studijų kokybę, teikia informaciją apie esamą padėtį akademinės bendruomenės nariams, vykdo dėstytojų ir studentų apklausas. Reaguojame į kiekvieną pranešimą, stengdamiesi, kad tiek dėstytojai, tiek studentai universitete jaustųsi saugūs, o studijų kokybė nenukentėtų.“
VU Medicinos studijų prodekanė tikina, kad šiuo, visoms pusėms sudėtingu laikotarpiu būtina darni komunikacija su visa mokslo bendruomene:
„Kaip optimaliausiai vykdyti studijų procesą, kad studijų kokybė kuo mažiau nukentėtų, nuolat diskutuojame su studijų programų komitetais, kurių sudėtyje aktyviai veikia ir studentų atstovai. Pandemijos laikotarpiu labai išaugo komunikacijos su bendruomene svarba. <…> Viską įvertinus, nuotolinės studijos nėra blogas dalykas, galbūt net atvirkščiai – taikydami nuotolines studijas mes neišvengiamai skatinami pažvelgti į studijas kitu kampu, šviežesniu ir netradiciniu žvilgsniu, i ieškoti naujų inovatyvių, netikėtų metodų, kurių šiaip jau įprastomis sąlygomis nebūtume drįsę taikyti. Todėl nuotolines studijas aš matyčiau tai ne kaip kliūtį, bet galimybę.“
Dėl būsimų specialistų profesionalumo nuomonės išsiskiria
Karantino metu svarbu atsakyti ir į klausimą, kaip nuotolinės studijos leidžia paruošti būsimus specialistus. Šiuo aspektu už studentų ugdymą atsakingų specialistų nuomonės išsiskiria.
„Nuotolinis mokymasis keičia studijų organizavimo procesą, tačiau jis nedaro neigiamos įtakos studijų kokybei ir būsimų specialistų profesionalumui. Mūsų universitete šiuo metu studijos vykdomos mišriu būdu, išlaikant ir būtinąją praktinę studijų dalį, o tai užtikrina, kad studijų programose numatyti studijų rezultatai būtų pasiekti“, – tikina LSMU Studijų centro vadovė I. Čeponienė.
VU Medicinos studijų prodekanė į specialistų profesionalumą žvelgia su didesne baime, tačiau tikina, kad daroma viskas, jog būtų užtikrinta studijų kokybė ir nuo jos nenukentėtų studentai, ant kurių pečių ateityje kris net žmonių likimai:
„Negalima teigti, jog nuotolinis mokymasis visiškai neturės įtakos būsimųjų specialistų išsilavinimui. Gyvenimas ir studijos pandemijos laikotarpiu neabejotinai palietė visas gyvenimo sritis, taip pat ir studijas. Kalbant apie nuotolinį mokymąsi – dažnai šiai studijų formai suteikiamas neigiamas aspektas, pabrėžiant, kad be tiesioginio kontakto, neabejotinai, blogėja studijų kokybė. Taip, mums iš pradžių irgi sunku buvo įsivaizduoti, kaip nuotoliniu būdu galima išmokyti klinikinių įgūdžių, būsimą gydytoją ar odontologą. Tačiau pasaulinio lygio medicinos edukologai pateikia metodų ir alternatyvų kaip vykdyti klinikines studijas ne prie paciento lovos.“
Lietuvos universitetų fakultetai tikina, kad bandoma imtis visų įmanomų priemonių, kurios mokantis nuotoliniu būdu kompensuotų laboratorijas, kitas vietas, kuriose studentai mokomi praktiniu būdu.
„Ieškome sprendimų, įvairių alternatyvų, investuojame į virtualių pacientų mokymo platformas, klinikinių atvejų, scenarijų duomenų bazes, simuliacijas ir fundamentinių disciplinų virtualias mokymosi platformas. Perkame prietaisus (robotus), kurie nuotolyje esantiems studentams transliuotų dėstytojo klinicisto konsultaciją bei veiksmus prie paciento lovos. Deja, priemonių įsigijimo procedūros, dėl viešųjų pirkimų, trunka ilgiau nei norėtume, tačiau galime pasidžiaugti, kad pirmieji robotukai fakultetą jau pasiekė“, – apie priemones, kuriomis bandoma kompensuoti mokslą kontaktiniu būdu pasakojo V. Hendrixson.
Akademinio nesąžiningumo didėjimą pastebi ne visi
Kartu universitetų atstovai tikina, kad studentų nesąžiningumo rizika šiuo metu yra didesnė, tačiau įvairiais būdais bandoma tam užkirsti kelią.
VU Medicinos studijų dėstytojai egzaminų, atsiskaitymų metu jau naudoja įvairias egzaminuojamų asmenų veiksmų stebėjimo sistemas, tačiau tikina, kad jei studentai patys nesiekia mokslo, dėstytojai jų priversti negali.
„Laikomės abipusės atsakomybės principo: dėstytojas „neišmokys“ studento, jei šis nenorės išmokti. Liaudies patarlė sako: gali atvesti arklį prie vandens, bet negali priversti jo gerti. <...> Noriu gana kategoriškai pasakyti, kad neketiname taikstytis su studentų nesąžiningumu! Žinoma, nesinorėtų taikyti griežčiausios bausmės(pagal Vilniaus universiteto Studijų nuostatus, nesąžiningas studentas yra šalinamas iš universiteto), todėl ypatingą dėmesį stengiamės sutelkti į prevenciją.
Vykdydamas nusirašinėjimo nuotolinių egzaminų metu prevenciją Vilniaus universitetas pasekė kitų Europos universitetų pavyzdžiu ir virtualioje mokymosi aplinkoje įdiegė stebėsenos sistemą, kuri leidžia dėstytojui stebėti studento veiksmus egzamino metu. Sprendimas diegti studentų stebėsenos egzamino metu sistemą buvo priimtas, įsiklausius į pačių studentų pageidavimus“, – tikina VU Medicinos studijų prodekanė.
LSMU Studijų centro vadovė I. Čeponienė tikino, kad karantino metu nepastebi kintančių studentų akademinio nesąžiningumo tendencijų:
„Universitete įprastai turime tik pavienius nesąžiningo akademinio elgesio atvejus, ir šių atvejų, studijas vykdant nuotoliniu būdu, nepadaugėjo.“
