„Tie, kurie turi laikyti egzaminus, šiandien nėra daug žinių, kaip tai bus (organizuojama – aut. pats.), kaip pavyks stojamieji, kaip pavyks įstoti į užsienio aukštąsias mokyklas.
Ypatingai abiturientai šiuo metu išgyvena labai daug nežinios ir nerimo. Būtų labai svarbu, kad žmonės, kurie žino faktus – kaip bus organizuojami egzaminai, kad tie dalykai, bent kurie yra aiškūs, kad tos žinios būtų suteiktos vaikams ir tėvams“, – sakė psichologė.
Pasak psichologės, šiuo metu kiekvienoje amžiaus grupėje rasime vaikų ir tėvų, kurie turi iššūkių su nuotoliniu mokymu.
„Mažesnių vaikų tėvai yra labai daug įsitraukę į tą dalyvavimą ir tikrai daug laiko sugaišta bandydami padėti savo vaikams mokytis, suprasti sistemas. Nebūtinai tą reikia daryti, bet taip pat niekas nepasakė, kad nedaryti, kad nedalyvauti. Tų atradimų, kad mano vaikas kažko nesugeba, o kitas sugeba, gal aš kaip tėvas nesugebu“, – pastebėjo psichologė.
A. Kurienės teigimu, dabar labai daug tėvų perėmė mokytojo funkcijas ir pradėjo dalyvauti mokykliniame gyvenime, kurio anksčiau galbūt nereikėjo ir daug dalykų nesimatė, nes vaikai anksčiau didesnę dienos dalį būdavo mokykloje.
Tėvai atrado, kad jų vaikai turi mokymosi sunkumų. Kai kurie nusivilia savimi kaip tėvais, kad jie gal nesugeba padėti ir suprasti, kaip daryti. Kad jų vaikai nesugeba ir yra daug lyginimo su kitais vaikais.
Pasak specialistės, nuotolinis mokymas šalia pasidžiaugimo ir nuotykio kaip buvo pirmomis savaitės, atneša daug įtampos ir nusivylimo. Jau nekalbant apie didžiulį nuovargį, didžiulį sudirgimą, mieguistumą ir pervargimą prie ekrano.
Vaikai parėjo į nuotolinį mokymąsi, bet tai nėra vienintelis pokytis, kuris įvyko. Vaikai yra apriboti labai daug dalykų – prarado įprastas veiklas, nebelanko būrelių, negali eiti į kiemą ir žaisti su vaikais aikštelėse, negali matytis su seneliais ir kitais artimaisiais.
Jie taip pat išgyvena ligos grėsmę, turi labai daug nerimo ir baimių. Apie tai, ar jie patys gali susirgti, kas gali atsitikti su jų artimaisiais. Vaikų resursai suprasti, suvokti ir prisitaikyti šiuose situacijose yra žymiai menkesni nei suaugusiųjų žmonių.
Pasak psichologės, šeimoms, kurios turi psichologinių sunkumų šiuo metu buvo sunkiau sulaukti pagalbos. Tačiau specialistė rekomendavo kreiptis į tėvų liniją, kur padės tėvams atsakyti į rūpimus klausimus.
Egzaminų sesija šiemet prasidės nuo birželio 22 d.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija balandžio pradžioje apsisprendė – paskelbė, kad valstybinių brandos egzaminų dėl susiklosčiusios situacijos šalyje neatšauks. Ministras Algirdas Monkevičius sprendimą priėmė įvertinęs ministerijos darbo grupės išvadas.
Brandos egzaminų sesija šiemet prasidės nuo birželio 22 d. Brandos egzaminų vykdymo grafikas, priėmimo į aukštąsias mokyklas datos, reikalingos teisės aktų korekcijos bus derinamos šiandien vyksiančiame planavimo grupės posėdyje. Apie sprendimus bus informuojama artimiausiomis dienomis.
„Brandos egzaminai vyks nuo šių metų birželio 22 d. Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į aukštųjų mokyklų, bendrojo ugdymo mokyklų, Lietuvos moksleivių ir studentų sąjungų atstovų, švietimo ekspertų, ministerijos ir Vyriausybės specialistų siūlymus. Jie teikti prieš maždaug dvi savaites sudarytoje planavimo grupėje.
Kaip ir sakėme, sprendimas negali būti vienpusis, o, priešingai, apsvarstytas visų, kuriuos paliečia egzaminų vykdymo klausimas. Vyravo argumentuota pozicija neatsisakyti egzaminų, tai galima suprasti. Dėkoju jos nariams už atliktą darbą. Kviečiu abiturientus ramiai ruoštis būsimiems egzaminams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras dr. Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, ši pavėlinta data leis abiturientams turėti daugiau laiko pasirengti egzaminams ne tik nuotoliniu mokymu, kaip yra šiuo metu, bet ir numatoma pasirengimą organizuoti įprastu būdu.
„Dabar pagrindinis mūsų darbas bus užtikrinti abiturientų pasirengimą, teikti jiems reikalingą pagalbą. Tam ministerija pasitelks mokytojų dalykininkų ir mokinių organizacijų atstovus. Abiturientai ruoštis egzaminams galės tiek nuotoliniu būdu, tiek ir planuojame suteikti galimybę tiesiogiai susitikti su mokytojais mokyklų patalpose pasibaigus karantinui ar švelnėjant jo sąlygoms. Žinoma, dirbsime kartu su mokyklų administracijomis, savivaldybėmis, kad būtų užtikrinama asmens higienai ir sveikatai tinkama aplinka“, – pažymi ministras.
Lietuvos švietimo taryba, kurią sudaro universitetų, mokyklų, tėvų bei mokinių atstovai, dar antradienį savo poziciją išsakė ministerijos atstovams ir jų darbo grupei, kuri rengia pasiūlymą dėl brandos egzaminų. Jau ketvirtadienį buvo priimtas sprendimas – abiturientų egzaminai įvyks taip, kaip ir planuota.
Nuo kovo 30 d., pirmadienio, Lietuvoje vykdomas nuotolinis ugdymas. Nuo tos dienos švietimo įstaigos turi užtikrinti ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas nuotoliniu būdu. Dėl koronaviruso paskelbus karantiną švietimo ir ugdymo įstaigų veikla sustabdyta nuo kovo 16 dienos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius neatmetė galimybės, kad šiuos mokslo metus gali tekti baigti nuotoliniu būdu.
