Rūta VISKANTAITĖ
Vasarą metrikacijos skyriuose dažnai groja Felixo Mendenssohno maršas, bet pastaruoju metu proginių drabužių nuomos salonai vis skelbia išpardavimus ir yra uždaromi. Kaip gyvuoja nuomos salonai Alytuje? Nėra jaunimo
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais Alytaus apskrityje gyveno per 152 tūkst. žmonių, t. y. beveik 3 tūkstančiais mažiau negu 2012-aisiais. Gyventojų mažėjimas yra pagrindinė priežastis, kodėl dažnas nuomos salonas stovi ant bankroto slenksčio.
Ypač daug netenkama jaunimo, kuris išvyksta į užsienį didesnės laimės ieškoti. O jis yra pagrindinis nuomos salonų klientas. „Dabar nėra kam nuomotis suknelių ar kostiumų“, – teigia Ramunė, pageidavusi neįvardyti nei nuomos salono, nei pavardės. Kito proginių drabužių nuomos salono „Šarlina“ vadovė Lina Jaruševičienė įsitikinusi, jog nuomos salonai apskritai išnyks: „Maždaug po penkerių metų.“ Vadovė pasakoja besilankanti įvairių kolekcijų pristatymuose Italijoje. Italai stebisi, kad sukneles ji užsako ir perka nuomai.
Ten proginių drabužių nuomos verslo nėra. Žiema yra matavimo ir apsižiūrėjimo laikas, ruošiamasi vasarinėms ar bent jau šiltesnių orų vestuvėms. Tad tai, kas surenkama šiltuoju metų laiku, išleidžiama žiemos išlaidoms. „Viskas išsibalansuoja, žiemą kartais net nesurenkame pinigų patalpų nuomai, o kur dar atlyginimai?“ – pasakoja Ramunė, mananti, kad mieste sumažėjus gyventojų dabar nuomos salonų yra per daug. Nuomos kainos irgi smarkiai kritusios. Štai vestuvinę suknelę galima laikinai dėvėti už 700 litų, o anksčiau būtų tekę pakloti keliais šimtais daugiau. Išleistuvių ar kitų progų suknelių nuoma prieš kelerius metus svyravo apie 400 litų, o dabar siekia tik 100–150 litų.
Mada vėluoja
Vestuvinių suknelių mados vėjai Lietuvoje paprastai papučia keleriais metais vėliau negu užsienyje. „Šarlinos“ savininkė L.Jaruševičienė sako, jog kitose valstybėse šį sezoną madingos pūstos, vadinamosios „tortinės“ suknelės. „Tačiau lietuvaitės pageidauja kuklesnių suknelių, dažniausiai iš tiulio ar šifono“, – patirtimi dalijasi ponia Lina. Nuomos salonų praktikoje pasitaiko atvejų, kai nuotaka nori netradicinio vestuvinio rūbo. Štai nuomos salono „Baltoji dama“ savininkė Rimanta Tacionienė pasakoja, kad viena jaunoji savo vestuvių dieną pageidavo vilkėti juodą suknelę: „Lietuvoje tai labai neįprasta.“ Neįvardyto nuomos salono darbuotoja Ramunė pasakoja, jog pasitaikė jaunamartė, kuri vietoj sijono pageidavo kelnių: „Apskritai būsimos žmonos dažnai sako, kad jei galėtų, vestuvių dieną mūvėtų džinsus.“
Kito Alytaus nuomos salono darbuotoja, panorusi likti visiškai neįvardyta, teigia, esą trumpos suknelės vis dar yra netradicinis pasirinkimas vestuvių šventei: „Bet pamažu atsiranda vis daugiau norinčiųjų.“ Kad ir kaip ten būtų, L.Jaruševičienės įsitikinimu, lietuvės nelinkusios eksperimentuoti ir renkasi klasikinius variantus. Be to, didelę įtaką renkantis vestuvinį apdarą turi ir tėvai. „Šarlinos“ vadovė pasakoja, jog viena nuotaka jau buvo išsirinkusi suknelę, tačiau kitą kartą atvažiavo su savo tėvais, būsimais uošviais ir jaunojo senele. „Močiutė pasakė, kad jai ta suknelė nepatinka, ir viskas. Nuotaka jos nevilkėjo“, – įdomų nutikimą prisiminė L.Jaruševičienė. Nuomos salonai Alytuje išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Mažėjantis gyventojų skaičius dažnai priverčia pasitraukti ir užverti duris. Kaip sakė „Baltosios damos“ savininkė R.Tacionienė, šis verslas yra sezoninis.
