Dažnai tarp būsto nuomininkų ir nuomotojų kyla įvairių nesutarimų, tačiau tai, kas nutiko vienai garbaus amžiaus vilniečių porai, sunku būtų galima pavadinti nesusipratimu, mat labiau tiktų žodžiai „užgrobimas“ ir „apiplėšimas“.
Savo pavardės nenorėjęs viešinti 75 metų Juozas (tikrieji asmens duomenys redakcijai žinomi) šiuo metu su žmona gyvena sodo namelyje už miesto, mat po to, kai senamiestyje esantį butą išnuomojo vienai šeimai, į savo namus nebegali kojos įkelti.
Viskas prasidėjo prieš porą metų, kai sutuoktinių pora per tris aukštus išsidėsčiusį penkių kambarių butą Vilniaus centre išnuomojo iš pažiūros tvarkingai šeimai su vaikais. „Kad susidūrėme su didele problema, supratau tada, kai nuomininkams nustojus mokėti, pasidomėjau šia šeima plačiau. Sužinojau, kad jiems iškelti trys ieškiniai dėl įmonių žlugdymo. Patys nuomininkai tikino, kad finansiniai sunkumai laikini, net siūliausi nuomą sumažinti, bet jie teigė, jog tai visai nebūtina ir netrukus įsiskolinimai bus padengti.“
Skola už komunalines paslaugas 11 tūkst. litų
Nuomininkai nemoka mokesčių jau nuo parėjusių metų gegužės, tad, sužinojęs, kad turės padengti net 11 tūkst. siekiančias skolas už komunalines paslaugas, vyras ėmė minti įvairių valdžios institucijų slenksčius, kad būtų nutrauktas elektros ir vandens tiekimas. „Negaliu įeiti į butą, mat nuomininkai augino didelį kovinį šunį, o situaciją komplikuoja ir tai, jog įėjęs galiu būti apkaltintas svetimo turto vagyste. Patekęs į tokią situaciją supratau, kad mūsų valstybėje įstatymai žmogui niekuo negali padėti“, – pasakojo vyriškis.
Pašnekovo teigimu, dėl tokio nuomininkų „sąžiningumo“ jis patyręs apie 50 tūkst litų nuostolių, mat, ne tik teko padengti įsiskolinimus už komunalines paslaugas bei mokėti inicijuojant teismo procesą – nuomininkai kaip reikiant nusiaubė sutuoktinių butą.
Tyčinis klampinimas į skolas
Anot vyro, nuomininkai turėjo kruopštų planą, kaip „savose“ skolose paskandintus pensininkus priversti parduoti turtą iš varžytinių. „Jau metus siuntinėjami įvairūs raštai – niekas niekur neskuba, o kas po tūkstantį litų mokės kas mėnesį už buto šildymą? Juk turtas registruotas mano vardu, tad į mane skolų išieškotojai ir kreipiasi. Policija be teismo nuosprendžio atsisako imtis bet kokių veiksmų.“
Teismas dėl iškeldinimo turėtų vykti rugsėjo mėnesį, bet jau dabar Juozas žino, kad nuomininkas pateikė prašymą procesą pusmečiui atidėti, dėl neva jį ištikusios ligos. „Nebegaliu įeiti į savo namus, nes nuomininkai juose laiko savo daiktus, lankosi patys. Policijos pareigūnai davė „patarimą“, jei įvyktų koks konfliktas ar susistumdymas, tuomet būtų galima kviesti policiją, bet nejau man reikia tapti banditu, kad kas nors atkreiptų į šią situaciją dėmesį?“ – nusivylęs klausė pašnekovas.
Bylinėjimasis trunka kelis mėnesiu ar net ilgiau
Anstolis Irmantas Gaidelis patikino, kad jo praktikoje tokių bylų pasitaiko labai retai, bet jei šalims nepavyksta susitarti geruoju, tuomet nuomininkai po teismo sprendimo iškeldinami priverstinai: „Sprendimą dėl iškeldinimo priima teismas, o jei yra kokios nors aplinkybės, dėl kurių nuomininkai negali būti iškeldinami, tuomet nustatomi tam tikri terminai, kada žmonės privalo išsikraustyti.“
Į klausimą, ar „tomis aplinkybėmis“ galima laikyti mokyklinio amžiaus vaikų buvimą šeimoje ar oficialios nuomos sutarties nepasirašymas priimant nuomininkus, specialistas sakė: „Tiek raštiška sutartis, tiek žodinis susitarimas yra galiojantys. Patalpų savininkai, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, ar yra sudaryta panaudos ar nuomos sutartis, ir, ar prašo ją nutraukti bei žmones iškeldinti.“ Antstolio teigimu, teismo proceso išlaidas apmoka neteisioji pusė.
Apie situacijas, kai nuomininkai pridaro finansinių nuostolių nuomotame būste ir palieka skolas už komunalines paslaugas, I. Gaidelis sakė: „Komunalinių mokesčių skolos priteisiamos teismo, o žalos būstui įrodymas yra šiek tiek keblus. Jei sutartis tarp šalių yra žodinė, sunku būtų įrodyti, kad padaryta nuostolių, nes nėra aišku, koks buvo būstas nuomininkams įsikeliant. Visada geriau, kai pasirašoma sutartis: prie jos gali būti pridedamos nuotraukos ar anstolio faktinis aplinkybių konstatavimas apie perimamo turto būklę.“ Anstolio teigimu, bylinėjimosi procesas gali trukti keletą mėnesių ar net ilgiau, o realių iškeldinimo veiksmų imamasi tik gavus teismo sprendimą.
Sutarties nebuvimas – ne priežastis nemokėti nuomos
Specialisto teigimu, net jei nuomotojas nepasirašo nuomos sutarties ir oficialiai nedeklaruoja iš nekilnojamojo turto nuomos gaunamų pajamų, tai nesuteikia nuomininkui teisės nepaisyti susitarimo: „Su iškeldinimu šis faktas nėra susijęs, tiesiog pats nuomininkas, paaiškėjus tokiam faktui, turės reikalų su valstybine mokesčių inspekcija.“
Į klausimą, kokių dažniausiai klaidų daro būsto nuomotojai, pašnekovas atsakė: „Pirmiausia reikia parengti sutartį, kurioje būtų išsamiai aptariamas visas susitarimas: galiojimas, pranešimų įteikimo tvarka, būsto būklė, skaitiklių parodymai. Galima kreiptis į anstolius, kurie patvirtintų, kokios būklės perdavimo metu yra būstas, tokiais atvejais padaromos nuotraukos ir ginčo metu jomis naudojamasi faktų įrodymui ar paneigimui.“
Anstolio teigimu, dažniausiai teismas skiria dviejų savaičių arba mėnesio laikotarpį nuomininkui išsikraustyti, o jei šis to nepadaro, nustatoma data, kuomet vykdomas priverstinis iškeldinimas: „Apie šią datą informuojama policija, jei šeima turi vaikų – pranešama ir Vaikų teisių kontrolieriaus įstaigai, kad vaiko interesai būtų apsaugoti“, – apie situaciją kalbėjo I. Gaidelis.
