Prieš pusantrų metų Agnė ir trys jos draugai, su kuriais kartu nuomojasi būstą, pasirašė nenotarinę būsto nuomos sutartį su buto savininkais. Pagal sutartį, kuri baigėsi prieš pusmetį, nuomininkai mokėjo 300 eurų kas mėnesį. Nors savininkai už būsto nuomą nemokėjo pelno mokesčio, o sutartis nebuvo oficiali, nuomininkai nutarė sutartį pratęsti.
Baiminasi būti apgauta
Sausio pabaigoje būsto savininkai sugalvojo pakeisti sutartį, pridėdami, kad pinigus savininkams moka būtent fizinis asmuo – Agnė, – nors bute gyvena dar trys žmonės. Būsto savininkai nuomininkams taip pat teigė neketinantys imti verslo liudijimo būsto nuomai, o tik sumokėti 15 proc. nuo gautų pajamų.
„Aš tokios sutarties nenoriu rašytis, nes planuoju imti paskolą artimiausiu metu nuosavo būsto įsigijimui, juolab, mokėjom mes keturi žmonės gyvendami bute, ne aš viena. Kiek žinau, banke mano istorijoje matysis, kad sumokėjau beveik 4 tūkst. eurų už nuomą. O taip juk nėra“, - tv3.lt kalbėjo Agnė.
Banko specialistai ramina Agnę, kad dėl jos nuomos sutarties gauti banko paskolą palankiomis sąlygomis trukdžių nekils. Vis dėlto SEB banko atstovė spaudai Jovita Bazevičiūtė primena, kad norint gauti būsto paskolą, reikia įnešti ne tik ne mažiau nei 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos, bet ir turėti ne per daug finansinių įsipareigojimų.
„Suteikdamas būsto paskolą bankas sprendimą priimama įvertinęs kliento finansinę situaciją – jo nuolatines pajamas ir finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsto nuomą. Primename, kad remiantis Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatomis, visų klientų turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. asmens ar šeimos pajamų“, - tv3.lt kalbėjo J. Bazevičiūtė.
Verslo liudijimas nebūtinas
Agnė taip pat nuogąstavo, kad pakeisdami nuomos sutartį būsto savininkai ne tik pablogins jos galimybė gauti būsto paskolą, bet ir užsiims sukčiavimu, nes užsiima nuoma be verslo liudijimo.
Tačiau nekilnojamąjį turtą galima nuomoti dviem būdais: arba įsigijus tam skirtą verslo liudijimą, arba pasibaigus kalendoriniams metams deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti nustatytus mokesčius – tai pasirenka pats savininkas.
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorės Stasės Aliukonytės-Šnirienės, gyventojai, norintys nuomoti būstą gyventojams, gali pasidaryti įsigiję verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“.
„Atsižvelgiant į nuomos pobūdį ir trukmę, verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui, bet ne mažiau nei 5 dienoms, kurios gali eiti ir ne iš eilės, atitinkamai proporcingai apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį“, - atsakyme tv3.lt rašė S. Aliukonytė-Šnirienė.
Taip pat paslaugą galima teikti ir be verslo liudijimo, o metams pasibaigus ir deklaravus pajamas sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
„Nuomojant nekilnojamąjį turtą, gyventojams tikslinga sudaryti su nuomininku patalpų nuomos sutartį raštu. Sutartyje būtina aptarti esmines naudojimo patalpomis sąlygas, atlyginimo dydį, atsiskaitymų tvarką, atsakomybę žalos atveju ir kitus aspektus. Ši sutartis skirta ne tik įrodyti laikinosios nuomos teisėtumą, bet ir apsaugoti nuomotoją bei patį nuomininką nuo galimų nesusipratimų“, - patarė VMI atstovė.
Kokios būna nuomos sutartys?
Pasak Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultanto Manto Sakalauskio, esminės nuomos sutarties sąlygos – tinkamas gyventi gyvenamasis būstas ir nuomos mokesčio dydis.
„Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Būtent nuo to ir priklauso sudaromos nuomos sutarties forma: terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais turi būti sudaryta raštu, tuo tarpu neterminuota nuomos sutartis, sudaroma tarp fizinių asmenų, gali būti sudaryta ir žodžiu. Sutarties šalių teisės ir pareigos esti tokios pačios, kad ir kokia forma sutartis būtų sudaryta“, - atsakyme tv3.lt rašė M. Sakalauskis.
Sudarytas nuomos sutarties sąlygas galima keisti, tačiau būsto savininkas apie tokį ketinimą turi pranešti raštu, o sutartus dėl naujų sąlygų turi būti sudaryta nauja rašytinė nuomos sutartis.
„Tuo atveju, kai būstą nuomoja šeima, nuomininkas yra asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo bei savo šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tačiau jei būstą nuomoja keli asmenys, kurie nėra šeimos nariai, ir esti nuomotojo reikalavimas sutartyje visus nuomininkus traktuoti kaip vieną fizinį asmenį, galėtų būti taikomos ir pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos.
Tokiu atveju vienas nuomininkas laikytinas kitų nuomininkų įgaliotiniu ir juos atstovautų vykdant pareigą mokėti nuomos mokestį nuomotojui ir kitus mokesčius“, - teigė M. Sakalauskis.
