Vienas ministerijos ketinimų – uždrausti vaistinėms taikyti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokai – pirmiausia smogs lėtinėmis ligomis serganties pacientams.
Vienas ministerijos ketinimų – uždrausti vaistinėms taikyti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokai – pirmiausia smogs lėtinėmis ligomis serganties pacientams. Sveikatos apsaugos ministerija parengė planą, kuriuo, kaip teigia, siekia pagerinti vaistų prieinamumą gyventojams ir sumažinti jų išlaidas vaistams. Kai kurios sveikatos apsaugos ministro patvirtinto plano priemonės jau dabar laukia Vyriausybės ir Seimo palaiminimo.
Tačiau juo toliau, juo labiau kyla abejonių ir nuogąstavimų, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skyles bus bandoma kamšyti pacientų pinigais.
Nukentės sergantieji lėtinėmis ligomis
Vienas ministerijos ketinimų – uždrausti vaistinėms taikyti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokai – pirmiausia palies lėtinėmis ligomis sergančius pacientus.
Klaipėdoje gyvenanti ir dirbanti vaistinės vedėja Daiva Jurgutienė peržvelgia vakar dienos vaistinės ataskaitą – lankėsi per 350 žmonių. Maždaug kas šeštas pirko kompensuojamuosius vaistus. „Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, ateina net su 6–8 receptais. Jiems kartais reikia kelių vaistų pagrindinei ligai stabdyti, reikia medikamentų ir gretutinėms ligoms. Pavyzdžiui, sergantieji diabetu ar bronchine astma perka vaistų kraujospūdžiui mažinti, kraujotakai gerinti. Už kiekvieną vaistą reikia primokėti ne tiek jau ir daug – 5–6 Lt, bet, kai sudedamos kelių vaistų priemokos, išeina jau nemaža suma. Jeigu nebus nuolaidų priemokoms, sumos už kompensuojamuosius vaistus dar didės. Čia minimu atveju vienam žmogui vaistinė suteikia apie 28 Lt nuolaidą. Jeigu priemokoms negalėsime suteikti nuolaidų, žmogui reikės šią sumą susimokėti pačiam“, – kalba vaistininkė D.Jurgutienė.
Panevėžio vaistinės vedėja Irena Rusteikienė sako, kad kasdien į jų vaistinę kompensuojamųjų vaistų užsukę nusipirkti žmonės pirmiausia klausia, kokia nuolaida siūloma priemokai. „Juk sunkmetis, visi taupo. Gaila, kad ligoniams tenka taupyti savo sveikatos sąskaita. Jeigu priemokos nebus kompensuojamos, aišku, kad žmonėms bus blogai. Jie kas mėnesį turės daugiau pinigų išleisti vaistams. Tikrai bus galima sakyti, kad po šio naujojo sprendimo žmonėms vaistų kainos didės“, – įsitikinusi vaistininkė.
Nuolaidos pelno sąskaita
Ministerija skelbia, kad nori pažaboti vaistus gaminančių ir platinančių kompanijų apetitą. Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius pateikia tokį pavyzdį. „Du gamintojai turi tokį pat vaistą, tik skirtingų pavadinimų. Vaistas kainuoja 100 litų, jis yra kompensuojamas. Vienas farmacininkas ima ir pasako, kad jo vaistas kainuoja 120 litų. 20 litų – tai suma, kurią žmogui tenka susimokėti pačiam, jeigu jis nori įsigyti to farmacininko vaistą. Būtent šiai sumai vaistinės skelbiasi suteikiančios nuolaidas. Tad nuolaidą iš tiesų taiko ne vaistinė, o gamintojas. Gamintojas šiuo metu yra suinteresuotas dirbtinai didinti vaistų kainas. Jeigu jis duoda vaistinei nuolaidą, tai reiškia, kad jam ji apsimoka.
Įsivaizduokite, kiek pakelta vaisto kaina, jeigu dar po vaistinės suteiktos nuolaidos, kažkam yra kraunamas pelnas“, – sako ministerijos atstovas. Nors deklaruojamas gražus tikslas, neaišku, kaip tai bus pasiekta. Gal užsimota tik perskirstyti valstybės kompensuojamos ir paties paciento sumokamos vaisto kainos dalį? Žinant, kokia šiandien ekonominė padėtis, valstybės noras taupyti suprantamas. Bet kodėl siekiama uždrausti vaistinėms kompensuoti paciento priemokos dalį vaistinės pelno sąskaita ir taip pacientui palengvinti būtiniausių vaistų įsigijimą?
Klaipėdoje esančios vaistinės vedėja Daiva Jurgutienė taip aiškina nuolaidų priemokoms mechanizmą: „Vaistinės yra komercinės struktūros, kurios su savo tiekėjais turi sutarti palankiausią vaisto kainą visiems: ir vaistinei, ir gamintojui, ir žmogui. Dideliems vaistinių tinklams lengviau derėtis dėl nuolaidų su vaistų gamintojais, nes tinklai turi daug vaistinių. Gamintojai nori, kad jų vaistas būtų kuo labiau perkamas. Todėl sumažina vaisto kainą. O vaistinė tuomet gali taikyti nuolaidą priemokai, net ir savo pelno sąskaita. Žmogui, savaime suprantama, geriau pirkti toje vaistinėje, kurioje jis moka pigiau. Jeigu visiems bus suvienodinta priemoka už kompensuojamąjį vaistą, bus atimta pasirinkimo galimybė, o už įprastus vaistus reikės mokėti daugiau.“
Būtini vaistai kainuos daugiau
Pasak ministro patarėjo M.Marcinkevičiaus, bus siekiama, kad kompensuojamojo vaisto priemoką pacientai mokėtų vienodą visose vaistinėse. „Neturi būti taip, kad kaimo žmogus, perkantis vaistus mažesnėje vaistinėje, jokių nuolaidų negauna ir turi mokėti didžiausią priemoką. Ta maža vaistinė negali susitarti su vaistų gamintojais dėl palankesnės jiems vaisto kainos, todėl ir jokių nuolaidų negali taikyti. Akivaizdu, kad dabartinė sistema nėra paranki žmogui, ir dar žlugdomas mažų vaistinių verslas“, – sako ministro patarėjas.
Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė mano, kad, suvienodinus valstybės kompensuojamojo vaisto priemoką visose vaistinės, tikrai nereikės ieškoti vaistinės, kur priemoka už kompensuojamąjį vaistą pati mažiausia. Mat visur kompensuojamųjų vaistų kaina bus ta pati ir nebūtinai pati palankiausia pacientui. Tad ar nėra geriau turėti teisę pasirinkti? Pacientams, kuriems nereikia pigesnių vaistų, nelabai svarbu, ar kainos vienodos visoje Lietuvoje, ar ne, tačiau mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms šiuo itin sunkiu laikotarpiu tikriausiai ne tas pats, ką ir už kiek pirkti. Be to, šiandien vaistinės suteikia nuolaidas priemokoms ne todėl, kad nenorėtų uždirbti, bet todėl, kad yra priverstos konkuruoti tarpusavyje siekdamos pritraukti pirkėjus.
Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos nuomone, noras uždrausti nuolaidas yra nenaudingas visų pirma pacientui, nes nei gamintojas, nei vaistinė nuostolių nepatirs. Sveikatos apsaugos ministerijos plane rašoma, kad „sprendimo panaikinti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokoms ekonominį efektą sunku įvertinti, tačiau tikėtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos sumažės apie 5–10 mln. Lt, o pacientų priemokos sumažės 20–40 mln. Lt.“
Pabandykime įsivaizduoti, ar tai veiks praktiškai. Šiandien patvirtinta priemoka vaistui yra, pavyzdžiui, 5 litai. Dėl vaistinės suteikiamų nuolaidų žmogus primoka už vaistą kokius 2 litus. Patvirtinus naujas, neva sumažintas kainas, už tą patį vaistą priemoka bus nekintama ir vidutiniškai sieks 3 litus. Ar taip ketinama taupyti pacientų pinigus?
Žmonės nesupranta reformų
Diabetu serganti Raimonda Černiauskienė kas mėnesį perka keletą vaistų. Pasak moters, nereikia galvoti, kad diabetas – tai tik insulinas. „Reikia vaistų širdžiai, reikia ortopedinės avalynės. Prie mano namų yra net keturios vaistinės. Apeinu visas ir perku ten, kur man pasiūlo pigiausią vaistą ar didžiausią nuolaidą priemokai. Vieni iš man reikalingų vaistų kompensuojami 100 proc., kiti – 80 proc. Teko girdėti, kad už insuliną reikės primokėti... Tai siaubinga žinia, nes man insulino reikia daug ir kasdien. Bijau, kad per metus bus tikrai nemaža pinigų suma“, – sako Černiauskienė.
Lietuvos artrito asociacijos pirmininkė Ona Telyčėnienė sako, kad jai reikia mokėti priemoką už vaistus nuo uždegimo. „Mūsų jau tokia liga, kai medikamentus turi vartoti kasdien ir be jų ilgai neištversi. Todėl esame savotiški įkaitai. Suvokiu, kad tai yra politika. Mums belieka laukti, kokie bus priimti nauji nutarimai“, – sako Ona.
26 metų vaistininkės darbo patirtį turinti Vida Banionienė sako, kad į jos vaistinę Jonavoje jau daugiau nei dešimtmetį užsuka tie patys žmonės. Ji žino jų gyvenimo istorijas, sėkmes ir nesėkmes, žino, kas skauda ir kokios ligos puola. Vidai visuomet malonu aptarnauti netoli vaistinės gyvenančių senolių porą. Jie kartą per mėnesį užsuka į vaistinę su daugybe receptų. „Su amžiumi ligų nemažėja. Sąnariai, širdis, diabetas – reikia gerti vaistus, kad būtum sveikas, kad nekamuotų skausmas. Neseniai ši pora lankėsi vaistinėje, ir man buvo be galo smagu, kad galime jiems suteikti maždaug 40 Lt nuolaidą. Sakė, kad už sutaupytus pinigus galės nusipirkti maisto“, – pasakoja vaistininkė.
Jonavoje dirbanti Vida sako, kad nedarbas labai paveikė jos miestelį. Ji kiekvieną dieną mato žmones, kuriems reikia vaistų epilepsija sergančiam vaikui, reikia vaistų, kad galėtų eiti, reikia vaistų, kad širdis nenustotų plakti. Pasak Banionienės, net dešimt ar daugiau litų bedarbiui yra dideli pinigai. „Aš su baime laukiu tos dienos, kai įsigalios valstybės sprendimas, suvienodinantis kompensuojamųjų vaistų priemokas. Tai tas pat kaip iš neįgalaus žmogaus atimti lazdą. Labiausiai pažeidžiami asmenys bus dar labiau nuskriausti. Kaip reikės žiūrėti žmonėms į akis, kai sakysiu, jog nuolaidų nebus, kad reikia susimokėti pačiam? Mane slegia ateities perspektyva: padėti žmonėms negalėsiu ir dar būsiu barama, kad vaistai pabrango. Aišku, žmonės galvos, kad vaistą pabrangino vaistinė... Gal valdžios pareigūnai ir ieško būdų, kaip sutaupyti, bet šiuo atveju ne ten taupo“, – sako V.Banionienė.
Rolandas Jomantas
