Sausio pirmosiomis dienomis pasipylė vilniečių skundai, kad neišvežamos išrūšiuotos atliekos Senamiesčio, Naujamiesčio, Naujininkų, Karoliniškių, Šnipiškių bei kitose mikrorajonuose.
Šie nuogąstavimai pasiekė ir Aplinkos ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės ausis. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį susitiko su Vilniaus miesto vadovais aptarti antrinių pakuočių rūšiavimo ir kitų atliekų tvarkymo problemų.
Vyriausybės posėdyje trečiadienį ministras S. Gentvilas pripažino, kad yra sisteminė krizė pakuočių tvarkyme: „Ne tiktai regionai kenčia su neišvežamais varpeliais, netuštinamais varpeliais, bet ir vilniečiai mato, kad yra užsikimšę išrūšiuotų atliekų konteineriai ir jie neišvežami“.
Vilniečiai piktinosi, kad netelpa rūšiuojamos atliekos – šiukšles meta bet kur
Gyventojai piktinosi, kad rūšiavimui skirti šiukšlių konteineriai – persipildę, todėl žmonės meta šiukšles, kur papuola ir matosi didžiulė betvarkė. Tokių skundų užregistruotų per pastarąsias kelias dienas, buvo galima rasti ir „tvarkaumiesta.lt“ svetainėje.
Senamiestyje, Smetonos gatvės gyventojai skundžiasi, kad nuo pirmadienio neišvežtos plastiko, popieriaus, stiklo šiukšlės. Todėl dabar visos šiukšlės metamos aplink ir darosi didelis šiukšlynas. Gyventojai piktinasi tokiu vaizdu miesto centre.
Karoliniškių mikrorajono I. Šimulionio gatvės gyventojai taip pat dalinasi, kad popieriaus ir plastiko konteineris perpildytas. Gyventojai rūšiuojamas atliekas meta į buitinių atliekų konteinerius. Pasak vilniečių, tokia situacija jau tęsiasi virš dviejų savaičių.
Naujininkų gyventojai skundžiasi, kai buvo atlikti pakeitimai dėl šiukšlių išvežimo, teigia nuolat gyvenantys chaose. Pasak jų, viskas dėl rūšiuojamų šiukšlių – popieriaus ir plastiko.
„Nei vieno karto nebuvo surinkimo mašina atvažiavus laiku pagal nustatytą grafiką, vėluojame nuo kelių dienų iki daugiau nei savaitės. Tai nėra malonu, kad nuolat skambiname ir prašome pasiaiškinti, kodėl ir vėl eilinį kartą neišvežtos šiukšlės. Kodėl mūsų mokami mokesčiai savivaldybei, ES parama eina vėjais, nes niekam ta problema nesvarbi. Nėra malonu išstumti konteinerius ir žiūrėti kaip vėjas arba valkataujantys šunys išdrasko ir plaiksto po visą gatvelę.
Tai gal šiais metais pagaliau susitvarkome. Nes nelabai suprantu, kur problema – jei matoma, kad nustatytomis dienomis nespėjama paimti, tai nustatyti kitas dienas. Norisi žinoti tikslias dienas ir išstūmus vakare pasiimti tuščia konteinerį. Taip ir gamta neteršiama ir patiems malonu, kad viskas tvarkinga“, – svetainėje „tvarkaumiesta.lt“ skundėsi vilniečiai.
Skundai su neišvežtais konteineriais skriejo ir iš Dariaus ir Girėno, M.K. Čiurlionio, T. Ševčenkos, Krokuvos gatvių.
Daliai gyventojų šiukšlių išvežimas brangs
Praėjusių metų gruodžio viduryje Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujų atliekų tvarkymo rinkliavų dydžius. Tvirtinant pakeitimus nustatyti 2021 m. rinkliavos dydžiai pagal nekilnojamojo turto objektų kategorijas.
Atliekų turėtojams rinkliavos dydį lems faktiškai priduotų atliekų svoris per praėjusius metus. Miestiečiai, kurie atsakingai tvarkė savo atliekas, stengėsi jas rūšiuoti ir tokiu būdu gerokai sumažino bendrą mišrių atliekų kiekį, kitais metais gali tikėtis šiek tiek mažesnių arba panašių mokesčių už atliekų tvarkymą.
Rinkliavos dydis individualių konteinerių naudotojams tiesiogiai priklausys nuo mišrių komunalinių atliekų kiekio. Jei šis kiekis auga – atitinkamai didėja ir bendra rinkliavos suma, kadangi skaičiavimuose tarp kintamosios dalies ir svorio yra tiesioginė priklausomybė, informavo savivaldybės valdomos įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) atstovai.
Anot jų, pastovioji rinkliavos dalis nežymiai sumažės, o kintamoji – kiek padidės (4,6 proc.). Tiesa, įmonės atstovai negalėjo atsakyti, kokiam skaičiui gyventojų ar nuo kokio kiekio atliekų jų išvežimas pabrangs dėl padidinto rinkliavos kintamosios dalies tarifo. Esą tai paaiškės kitais metais, suskaičiavus faktiškai sutvarkytas atliekas. Be kita ko, kitais metais VASA planuoja stiprinti atliekų turėtojų ir vežėjų kontrolę.
Vilniaus savivaldybė nori keisti įstatymus: „Esame beviltiškoje padėtyje“
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas penktadienį po susitikimo su meru naujienų portalui tv3.lt sakė, kad problemos jau žinomos seniai, jos paaštrėjo per šventes.
„Ką gali padaryti savivaldybė ir gyventojai – tai prašyti geros valios pakuočių organizacijų ir jų rangovų, kad būkit mieli, susitvarkykit ir išsivežkit stiklines taras, popierines dėžes, kurios numestos prie konteinerių.
Viskas, ką mums dabar leidžia teisės aktai – tai tik prašyti. Taip yra. Vilniečiai, mokėdami rinkliavą, jie moka už šią sistemą. Mūsų įstaiga „Vasa“, kuri iš esmės yra skirta prižiūrėti mišrių atliekų tvarkymo sistemą sulaukė daug skambučių dėl antrinių pakuočių, skyrė laiko fiksuoti neišvežtus antrinių pakuočių konteinerius ir prašo pakuočių organizacijų atstovų susitvarkyti, išsivežti atliekas.
Mes esame spąstuose, esame dabar įkaitai ir stebime tą situaciją per savo langus, bet esame beviltiškoje padėtyje, kas liečia poveikio priemones, nes dabar neturime jokių teisinių galių įpareigoti susitvarkyti tas atliekas ir išsivežti laiku“, – sakė vicemeras.
Pasak jo, pagrindinė problema, kurią mato ir ministerija, kad dabartinis įstatymas numato, jog savivaldybė su pakuočių organizacijoms, skelbdama konkursą dėl pakuočių atliekų tvarkymo turi susitarti dėl sąlygų.
„Turi būti tarpusavyje suderintos konkurso sąlygos. Čia turime priešingus interesus. Savivaldybė yra suinteresuota, kad pati sistema veiktų tvariai, kad konteinerių būtų tiek, kiek reikia, kad jų aptarnavimas būtų dažnas, kiek reikia. Aišku, tai kainuoja pinigus. Pakuočių organizacijos turi priešingą tikslą, kuo mažiau išleisti pinigų ir kuo daugiau sutaupyti. Tos derybos dėl konkurso sąlygų Vilniaus mieste jau tęsiasi šešti metai ir mums niekaip nepavyksta susitarti.
Tai mūsų prašymas – pakeisti įstatymą ir pasakyti, kad savivaldybė turi teisę vienašališkai nustatyti konkurso sąlygas ir paskelbti konkursą.
Ministerija suteikė šiokios tokios vilties. {...} Iš ministerijos darbuotojo buvo paminėta, kad yra svarstoma galimybė dėl pakuočių ir atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo, kuriame būtų numatyta savivaldybėms teisė savarankiškai organizuoti tuos konkursus antrinių pakuočių tvarkymo. Ar tai virs „kūnu“ – sunku pasakyti“, – teigė vicemeras.
„Žaliasis taškas“: artimiausiu metu ketina išspręsti problemas
Organizacijos „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pamatę atsiliepimus žiniasklaidoje kreipėmės į savivaldybę, prašė pateikti informaciją adresais, kur yra perkrovos.
„Iš savivaldybės informacijos negavome. Tuomet iškart kreipėmės į vežėjus. Paklausėme, ar jie yra nustatę didelių neatitikimų, perkrovų, kokios yra bėdos. Iš vežėjų nesulaukėme atsakymo, kad būtų didelės bėdos.
Trečiuoju atveju, patys darbuotojai sėdome į mašinas, pervažiavome tuos konteinerius ir padarėme nuotraukas, kaip atrodo tos aikštelės. Gal kai kur ir buvo rastas klozetas padėtas prie konteinerių ar padanga numesta. Bet taip, kad būtų kalnas šiukšlių šalia konteinerių – to nepastebėjome. Gyventojų skundų nesame sulaukę“, – komentavo K. Pocius.
Pasak jo, sulaukė didelio susidomėjimo ir dėmesio iš Aplinkos ministerijos.
„Žmonės rimtai ir atsakingai nusprendė išspręsti tas problemas. Šiandien buvo išklausytos tiek Vilniaus savivaldybės, tiek gamintojų, importuotojų, tiek organizacijų nuomonės ir pozicijos.
Mūsų kaip „Žaliojo taško“ organizacijos pagrindinis tikslas – gerinti pakuočių atliekų surinkimą tiek Vilniaus mieste, tiek kitose savivaldybėse. Mes stengiamės tai daryti, tik neturime dabar visų galimybių tai užtikrinti.
Turime bendradarbiauti su savivaldybėmis ir specialiai prašėme Vilniaus miesto savivaldybės, kad pateiktų visus adresus, kur susidaro pakuočių atliekos, kad tikrai galėtume įsitikinti, kiek ir kur reikia konteinerių, kad galėtume išplėsti konteinerių tinklą, kad kuo arčiau būtų gyventojų, kad būtų patogiau rūšiuoti. Kad būtų galima optimaliai juos aptarnauti, laiku ištuštinant.
Deja atsakymų į šiuos klausimus negavome. Tos informacijos prašėme daugiau nei prieš metus ir vis pakartodavome tuos klausimus savivaldybei, bet negavome atsakymų ir informacijos. Nežinau, dėl kokių priežasčių jie neduoda ir tai nesuteikia galimybės mums realiai pasižiūrėti kaip vykdomas aptarnavimas, pasižiūrėti, kiek konteinerių reikia ir užtikrinti kokybišką pasaugos suteikimą. Dėl to galimai ir susidarė tokios bėdos.
Nežiūrint į tai, tokius klausimus reikia spręsti sistemingai. Šiandien buvo susitarta, kad žiūrėsime iš trumposios perspektyvos – kaip efektyviai spręsti susidariusias problemas. Ir ilgojoje perspektyvoje – kaip reformuoti pačią sistemą, kad būtų užtikrintas efektyvus tvarkymas. Trumpuoju periodu esame sutarę, kad bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija pasikeisime klausimais ir informacija tarp savivaldybės ir tarp organizacijos, kokių trūksta duomenų ir informacijos, kad būtų užtikrintas kokybiškas paslaugos teikimas. Aplinkos ministerija koordinuos šitą procesą. Pasikeitę informacija, surasime bendrus sprendimus, kaip užtikrinti, kad kuo greičiau šios problemos būtų išspręstos, kad būtų užtikrinta kokybiška paslauga.
Kitą savaitę antradienį pateiksime Vilniaus miesto savivaldybei pakartotinai klausimus, kokių mums duomenų ir informacijos reikia, kad galėtume toliau su savivaldybe susiderinti pirkimų sąlygas konkursui parenkant naujus ar esamus vežėjus, kad sudarytume sutartis ir numatytume visą sistemos tvarką – kaip dažnai aptarnauti konteinerius, kiek papildomai konteinerių turi pastatyti, kaip bus vykdoma kontrolė ir atsiskaitymas“, – teigė direktorius K. Pocius.
