Vėsoki rudens orai kelia ne vien liūdesį ar melancholiją - sloguojantys, čiaudintys ir kosčiojantys ligoniai neįprastai anksti padidino šeimos gydytojų krūvį. Ne pyragai mažylius auginantiems tėveliams - šie guodžiasi nebežiną ko griebtis, kad tik mažieji pasveiktų, rašo „Vakarų ekspresas“.
Nors sergančių aplink daug, o kai kurių darželių grupės apytuštės, kai kurie medikai teigia nepastebėję, kad šis metų periodu sergamumas būtų neįprastai didelis. To nerodo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) statistika.
VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Onos Sokolovos duomenimis, susirgimai ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šių metų rugsėjį neviršijo praeitų metų rugsėjo sergamumo ir net šiek tiek buvo mažesni.
Šiemet neužfiksuotas dar nė vienas gripo atvejis, pernai tuo pačiu metų periodu šia liga sirgo du klaipėdiečiai. Šių metų rugsėjį užregistruoti 1188 ūmių kvėpavimo takų ligų infekcijų atvejai, pernai tą patį mėnesį - 1291.
Klaipėdos vaikų ligoninės 2-ajame pediatrijos skyriuje laisvų lovų dar yra. Tačiau nuo rugsėjo vidurio paguldyta daugiau vaikučių nei jų buvo vasaros pabaigoje.
Skyriaus vedėja Danė Pečkienė „Vakarų ekspresui“ sakė, jog ligoniukų padaugėja kiekvieną rudenį, ir šis nėra kuo nors ypatingas. Didesnio jų srauto tikimasi, kaip ir kiekvienais metais, žiemą. Rudenį ligų nors ir padaugėja, bet jos nėra labai sunkios. Į ligoninę paguldyti vaikai dėl sunkesnių ligos formų - dusulio, aukštos temperatūros.
Užsitęsia komplikacijos
Gydytojai sako pastebėję, kad pirmoji susirgusiųjų banga - matyt, dėl blogų orų - šiemet užgriuvo neįprastai anksti. Tik dabar ji pradeda slūgti.
Serga tiek vaikai, tiek suaugusieji: snargliuoja, čiaudi, kosti, karščiuoja, kai kam kosulys užsitęsia.
Šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė sakė diagnozavusi keletą netikėtų plaučių uždegimų, pasireiškusių žema temperatūra. Buvo ir enterovirusinės infekcijos, sukėlusios viduriavimą, atvejų.
Beje, šiam ligų sezonui būdingos pasikartojančios infekcijos: tie, kurie susirgo vieną kartą, po keleto savaičių vėl sukarščiuoja.
„Juk virusų yra įvairių tipų, - paaiškino šeimos gydytoja. - Užsikrėtus vieno tipo virusu ir susirgus, imunitetas krenta, todėl po kurio laiko žmogų gali susargdinti kito tipo virusas.“
UAB „Nefrida“ vyriausiasis gydytojas Virginijus Kontrimas sakė, jog ypač daug šiemet serga vaikų. Įstaigoje jų prirašyta apie 5 tūkst., gal todėl kartais apgulti kabinetai.
Gydytojo pastebėjimu, susirgusiems vaikams būdinga aukšta temperatūra, nosies užgulimas ir varvėjimas. Laiku neišgydytos ūmios infekcijos komplikuojasi į sunkius pūlingus sinusitus, bronchitus, plaučių uždegimus. Dažnai persirgusius ūmia infekcija ilgą laiką kamuoja sausas neproduktyvus kosulys. Tuos tenka ilgai gydyti.
„Gydo“ telefonu
Stresų, susijusių su dideliu iškvietimų į namus skaičiumi, UAB „Birutės šeimos medicinos praktika“ gydytojai, sakė B. Jankuvienė, nepatiria, kadangi dažniausiai vykstama tik pas mažus vaikus, o suaugusieji pacientai reikalui esant pakonsultuojami telefonu.
Vizitų į namus skaičius sumažėja ir UAB „Nefrida“ gydytojams, kada telefonu pacientai jiems nusako savo ligos simptomus. Pakonsultavus patariama atvykti į centrą, kur galima pacientą ištirti ir skirti adekvatų gydymą.
„Dabar jau žmonės daugmaž supranta, kad dėl menko negalavimo nereikia kviestis gydytojo į namus“, - sakė Sveikatos priežiūros centro (SPC) vyriausiosios gydytojos pavaduotoja Angelė Razgienė.
Kadangi prisirašę pacientai išsibarstę po visą miestą ar net rajoną, pas visus nuvažiuoti gydytojas nepajėgtų.
„Auklėja“ pacientus
„Daug metų kalame į galvas, kaip elgtis peršalus. Namuose pacientams rekomenduojame turėti homeopatinių vaistų ir juos pradėti gerti pajutus pirmuosius ligos simptomus“, - pasakojo B. Jankuvienė.
Homeopatinių vaistų, kurie neturi pašalinio poveikio, gydytoja įduoda į mokyklą ir savo vaikams. Jie pasitarnauja ir kaip profilaktikos priemonė, ypač, kai aplinkiniai ima snargliuoti ar kosėti.
O dažniausiai, gydytojos nuomone, serga tie, kurie giliai širdyje nenori pasveikti.
„Tie, kurie gyvena visavertį gyvenimą, juda, sveikai maitinasi - mobilizuojasi ir net susirgę pasveiksta greit“, - sakė natūralių gydymosi būdų šalininkė.
V. Kontrimas, pajutus pirmuosius ligos požymius, patartų kelias dienas pagulėti, pasigydyti naminėmis priemonėmis - gerti vaistažolių arbatas, užsikandant medumi, valgyti vitaminingą maistą, česnako, vengti stresų. Šiltuoju metų periodu, kol neužklupo liga, būtina organizmą grūdinti.
Pradeda skiepytis
Nors gripo atvejų dar neužfiksuota, SPC Profilaktikos skyriaus vedėja Audronė Renkauskienė sakė, jog į skiepų kabinetą jau kreipiasi pirmieji gripo norį išvengti pacientai. Jau pasiskiepijo 10 uostamiesčio gyventojų, gautas ne vienas iškvietimas į įmones paskiepyti jos darbuotojus. Šiandien įstaiga jau gali skiepyti tiek prancūziška „Vaxigrip“, tiek belgiška „Fluorix“ vakcinomis. Jų kaina - 24-25 litai.
Kaip ir pernai, pacientai, sulaukę per 65 metų, bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis kvėpavimo, širdies bei kraujagyslių, inkstų, imuninės sistemos ligomis, piktybiniais navikais, taip pat gyvenantieji globos įstaigose galės pasiskiepyti nemokamai. Tikimasi, kad nemokamos vakcinos uostamiesčio įstaigas pasieks spalio viduryje.
Kadangi pernai iš gautų vakcinų penktadalis liko nepanaudota, šiemet SPC užsakyta tik 400 vakcinos dozių. Tačiau prireikus jų bus užsakyta papildomai.
Manoma, kad geriausias laikas skiepytis - spalis ir lapkritis, nors dar nežinia, kada atsiris pirmoji gripo epidemijos banga.
„Nėra vakcinos, kuri apsaugotų nuo gripo 100 proc. Tačiau galima garantuoti, kad pasiskiepijusieji išvengs komplikacijų ir mirties“, - sakė A. Renkauskienė.
Genovaitė Privedienė
