Vienas iš buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko bylos advokatų akivaizdžiai parodė, kad žmogaus ranka rašyti teismo protokolai retsykiais" "gali prasilenkti" su tais teiginiais, kurie nuskamba proceso metu teismo salėje.
- Ar nepaseks šiuo pavyzdžiu kitų teisiamųjų gynėjai norėdami laimėti laiko, o gal paveikti naudingesne linkme teismo nuosprendį? - ELTA paklausė Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio.
- Kol kas iš tiesų galimas toks variantas, bet netrukus padėtis keisis. Teismų įstatymo pataisa, kuri pakeis situaciją, turėjo įsigalioti jau nuo šių metų sausio, tačiau tai susiję su nemažomis finansinėmis sąnaudomis, tad ji buvo atidėta iki liepos.
- Į jau minėto G. Petriko bylą (teisingiau, į kai kuriuos jos epizodus) Jūsų vadovaujamas teismas priverstas gilintis jau paskelbus nuosprendį. Gal byla nebūtų grįžusi atgal į Kauno apygardos teismą iš naujo patikrinti tam tikrų proceso momentų, jei ne vienas iš advokatų, įrašęs jos eigą, o vėliau aptikęs garsiniame įraše neatitikimų, lyginant su teismo protokolu. Paskui netgi pareikalavo teismo atsistatydinimo. Teismas neatsistatydino, bet laikas eina, o nuosprendis G. Petrikui nuo praėjusių metų liepos vis dar neįsiteisėjęs. Ar nuo liepos panašioms situacijoms susidaryti sąlygų bus mažiau?
- Nuo liepos bylų nagrinėjimas teismuose bus įrašinėjamas. Visoje Lietuvoje. Tai, neabejotina, saistys ir proceso dalyvius ne tik sakyti tiesą, bet ir sakyti ją nežeminant, neįžeidžiant vieniems kitų ar paties teismo. Jei tai įvyktų, įrašas leis nustatyti patį faktą ir kaltininką, kurio elgesys nebus toleruojamas.O svarbiausia, manau, nebus sąlygų nei gynybai, nei kitiems proceso dalyviams kontraversiškai vertinti teismo protokolų.
- Kiek kainuotų teismams toks elementarus darbo patobulinimas?
- Į šį klausimą negalėčiau tiksliai atsakyti. Kad tai ne toks paprastas dalykas ir įrašymui reikalinga nepigi aparatūra, galiu patvirtinti. Ir dar noriu pridurti: mes, žinodami, jog anksčiau ar vėliau to reikės, pasirūpinome visa įranga prieš kelerius metus, iš anksto, kai buvo statomi nauji mūsų teismo rūmai. Aparatūra sumontuota, puikiai veikia. Kai įsigalios įstatymo pataisa, reglamentuojanti proceso įrašymą, tai ir darysime. Žodžiu, kai statėme, ta aparatūra atrodė rytdiena, o dabar jau - šiandiena.
Kauno apygardos teisme turime galimybę ir vaikus apklausti, jei to būtinai reikia, specialiai tam įrengtose patalpose. Yra tinkamos sąlygos ir įslaptintų liudytojų apklausai, turim balso keitimo aparatūrą, yra atskiras įėjimas į patalpas tiems, kurie sutinka bendradarbiauti su valstybe.
- Advokatai, naudojantys teismuose diktofonus, žinoma, laikosi savos taktikos ir siekia tam tikrų tikslų. Tačiau teisme darbą dirba ir proceso stebėtojai žurnalistai. Jie irgi, kaip tos teismo sekretorės, ne kiekvieną nuskambėjusį žodį spėja ranka užsirašyti. Kada žurnalistai galės pasinaudoti diktofonu, kad skleidžiant informaciją klaidų būtų išvengta, ar pagaliau tai jau leidžiama daryti?
- Prašom, ir dabar galima žurnalistui teismo salėje naudotis diktofonu, bet prieš tai reikia gauti procesui pirmininkaujančio teisėjo leidimą. Jo paprašyti reikia prieš bylos nagrinėjimą. Žinoma, garantuojant, jog turima garso įrašymo priemonė netrukdys teismo procesui. Kitu atveju, neabejoju, žurnalistas bus paprašytas diktofoną išjungti.
- O kaip fotografuojantys ar filmuojantys žurnalistai, kodėl, kaip ne vieną kartą esu mačiusi, jie teisėjų yra gan nemandagiai išprašomi iš teismų salių? Ir paprasčiausiai teisme negali dirbti savo darbo pagal savą profesiją. Kodėl taip yra, juk teismas - vieša įstaiga?
- Galėčiau pridurti, jog apie tai ne tik Lietuvoje ligi šiol nemažai diskutuota, diskutuojama, ir tos diskusijos ilgai dar nesibaigs. Beje, kur kas labiau nei Lietuva išsivysčiusiose valstybėse teismų salėse procesą vaizdais fiksuoja ne technika, bet piešėjo ranka. Jei tai teko matyti filmuose, turėtumėte žinoti, tokie vaizdai yra tikroviški - teismuose būtent taip ir vyksta.
- Bet visuomenė, manyčiau, pagrįstai pageidauja žinoti, kaip atrodo tas, kurio jai galbūt derėtų pasisaugoti. Kažin, ar iš piešinio atpažintų žmonės kokį niekdarį?
- Manau, kol neįsiteisėjęs nuosprendis, filmuoti ar fotografuoti teisiamų asmenų nederėtų. Įstatymas riboja fotografavimą ir filmavimą teismo salėje. Taip nusprendė politikai, ne teisėjai.
Nors, jei fotografuojami ir filmuojami teisėjai ar proceso dalyviai, gal ir nieko čia blogo. Kitas kuris gal rūpestingiau pasišukuotų, tvarkingiau apsivilktų (nes vasarą, būna, koks liudytojas ir su šortais į teismo salę atkeliauja). Aš - už tai, kad teisme būtų tvarka. Teisme žmonės turėtų kitaip nei gatvėje jaustis. Čia visi turėtų pajusti, kad yra teisingumas, yra valstybė, ir ją reikia gerbti.
Deja, į teismą dažnai tiek vienos, tiek iš kitos proceso pusės dalyviai (gal - net ir patys teisėjai) ateina sudirgę, susinervinę. Ir ne visada jie atsakingai kalba. Todėl proceso įrašai anksčiau ar vėliau išmokys žmones pasverti savo žodžius, sakant tiesą ir tik tiesą.
Birutė Mačienė, ELTA
