Teigiama, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos užtikrins nukentėjusių žmonių apsaugą, kokybiškas ir efektyvias paslaugas jiems, pagerins kriminogeninę situaciją šalyje. Užkardys nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, padidės visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje.
„Smurtas, deja, vis dar neretas reiškinys artimoje aplinkoje, o pareigūnams kartais trūksta įrankių apsaugoti nukentėjusiuosius, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Apsaugos nuo smurto orderis nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos. Tikiu, jog ne tik nukentėję, bet ir vis dar kenčiantys nuo smurto artimoje aplinkoje, pasitikės ir išdrįs nebetylėti, pasitikės institucijomis bei pareigūnais ir galiausiai kreipsis pagalbos. Prieš 5 m. buvo imtasi vaiko teisių apsaugos reformos ir matome rezultatus: vis daugiau sulaukiame pranešimų, visuomenė nebepakanti vaikų nepriežiūrai ar smurtui, dar daugiau apsaugotų vaikų. Neabejoju, kad smurto orderis sukurs greitą ir efektyvią pagalbą pradiniame smurto ar bauginimo etape“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Už Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimas leis visoje šalyje teikti vienodai kokybiškas paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą, t.y. suvienodinta paslaugų kokybė ir sustiprintas skirtingų pagalbos ir paslaugų teikėjų bendradarbiavimas. Šiuo metu jau yra akredituota 20 specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, kurie galės teikti vienodos kokybės profesionalią pagalbą nukentėjusiems visoje Lietuvoje.
Įstatymo pataisomis yra nustatytas privalomas temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Bus organizuojamos smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos kompetencijų ugdymo veiklos pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams, policijos pareigūnams, teisėjams, prokurorams, visuomenės sveikatos biurų, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojams. Bus aktyviau šviečiama visuomenė apie nusikalstamas veikas, turinčias smurto artimoje aplinkoje požymių, atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą.
Planuojama, kad, įgyvendinus įstatymo pakeitimus, padidės visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje – 2030 m. net 95 proc. visuomenės nepateisins šio smurto. Dabar smurto artimoje aplinkoje nepateisina 89 proc., o 17 proc. gali pateisinti įvairias smurto formas tam tikrose situacijose.
Statistika: smurtą patyrę ar patiriantys
2022 m. Policijoje užregistruota daugiau kaip 56 tūkst. (beveik 56 tūkst. 2021 m.) pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiausia užregistruota Vilniaus apskrityje – 14,5 tūkst., Kauno apskrityje – virš 11 tūkst., Šiaulių apskrityje – 6,6 tūkst.
2022 m. Specializuoti pagalbos centrai (SPC) pagalbą iš viso suteikė daugiau kaip 13,6 tūkst. asmenų (2021 m. 11,7 tūkst.). Tarp pagalbą gavusių – beveik 10,8 tūkst. moterų (2021 m - 9,4 tūkst.), 2,8 tūkst. vyrų (2021 m. 2,1 tūkst.) ir 119 vaikų (2021 m. – 86). Daugiausiai buvo teikiama informavimo ir konsultavimo pagalba, teisininko bei psichologo konsultacijos.
Smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys.
