Nuo genocido nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nevaržomi jokių terminų. Tokią išvadą kasacinėje byloje dėl genocido nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, paskelbė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
Teismo nuomone, nors įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ nenustato žalos atlyginimo galimybės iš nusikaltimą padariusių asmenų, prieš tai bylą nagrinėję teismai privalėjo tiesiogiai taikyti Konstituciją, kurioje įtvirtintas teisingumo principas, reikalaujantis padarytą žalą atlyginti teisingai.
Bylą nagrinėjusi išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atmetė kasatorių argumentus, kuriais teigiama, kad jiems už genocido nusikaltimus taikoma atsakomybė nenustatyta įstatymu. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kurioje konstatuojamas teisės spragų buvimas, LAT taip pat netaikė ieškinio senaties reikalavimui atlyginti neturtinę žalą.
