Teisėjai, būdami Temidės tarnai, gerai žino visus teismo proceso niuansus, tai gal todėl teismai vyksta taip ilgai?
Suėjo senaties terminas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Jono Furmanavičiaus, išnagrinėjo buvusios Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjos Anželikos Šimaitienės (38 m.), kurios įgaliojimai 2006 metų vasarį sustabdyti prezidento dekretu, ir tame pačiame teisme dirbančios sekretorės Jolantos Rutkauskienės (32 m.) baudžiamąją bylą. Abi buvo kaltinamos tuo, kad veikdamos drauge piktnaudžiavusios tarnybine padėtimi ir suklastojusios dokumentą – teismo posėdžio protokolą, įrašiusios melagingas žinias.
Teisėjų kolegija priėmė nutartį: ir teisėjai A. Šimaitienei, ir sekretorei J. Rutkauskienei baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Tačiau, kaip teigė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Bliuvas, abi pusės turi galimybę teismo nutartį apskųsti. „Negaliu teigti, kad taškas šioje byloje jau padėtas, – sakė prokuroras. – Iki gegužės 27-osios turime laiko apsvarstyti, ar skųsime Apeliaciniam teismui.. Žiūrėsime, kaip elgsis kita pusė, nuo to priklausys ir tolesni mūsų veiksmai”.
Dar 2002 metais Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas gavo vienos pilietės ieškininį pareiškimą, kuriame buvo prašoma leisti privatizuoti butą Kernavės gatvėje Vilniuje. Moteris tą butą nuomojosi iš Vilniaus savivaldybės. Teisėja A. Šimaitienė ir sekretorė J. Rutkauskienė į teismo posėdžio protokolą įrašė, jog teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas leisti privatizuoti butą, dalyvavo ir savivaldybės atstovė. O iš tikrųjų Vilniaus miesto savivaldybei net nebuvo pranešta apie teismo posėdį, vėliau jai nebuvo pranešta ir apie priimtą teismo sprendimą.
Dėl tokių neteisėtų teisėjos A. Šimaitienės veiksmų buvo ne tik diskredituotas teisėjo vardas, bet ir padaryta didelė turtinė žala Vilniaus miesto savivaldybe.– tokia formuluotė skambėjo ne vienos instancijos teisme.
„Galiu būti apkaltinta aplaidumu, – sakė buvusi teisėja, nuo 2005 metų besisukanti teismų karuselėje. – Savo kaltės neneigiu, tačiau nesutinku su kaltinimu, kad klastojau dokumentus. Neturėjau jokio tikslo kam nors pakenkti ar padėti. Juk ne pirmą dieną dirbu – leidau privatizuoti daugybę butų, tačiau niekada niekas neabejojo mano sprendimais”.
A. Šimaitienė neatmeta galimybės, jei Lietuvos teismuose nesulauks teisingumo, kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
Beje, netrukus po to, kai butas Kernavės gatvėje buvo leistas privatizuoti, jame kilo gaisras, o 2005-aisiais mirė ir šio buto savininkė.
Teisiasi dėl atleidimo iš teisėjo pareigų
Šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme savo eilės laukia kitos buvusios teisėjos byla. Tik ši visai nepanaši į ką tik aprašytąją.
Pernai rudenį buvusi Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Sabina Petraškaitė (56 m.) po 3 su puse metų bylinėjimosi laimėjo teismą prieš prezidentą ir prisiteisė solidžią kompensaciją – 197 000 negauto darbo užmokesčio (tiek ar panašiai būtų buvę išmokėta teisėjai, jei jos, kaip teisėjos, įgaliojimai būtų pratęsti iki jai sukaks 65 metai) ir 10 000 neturtinės žalos. Tačiau teisėja džiaugėsi per anksti – Teisėjų taryba apskundė Apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui, o šis S. Petraškaitės atleidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.
Ukmergės rajono aplinkės teismo teisėja darbo neteko po vadinamojo bandomojo 5 metų laikotarpio (paskyrus teisėją, pirmieji jo darbo metai neoficialiai vadinami bandomuoju laikotarpiu, po kurio pratęsiami arba ne jo įgaliojimai iki 65 metų amžiaus), kuomet Teisėjų tarybos teikimu (tuo metu šiai vadovavo teisėjas Vytautas Greičius) prezidentas pasirašė jos atleidimo iš teisėjo pareigų dekretą. Teisėjų taryba nusprendė, jog dėl asmeninių S. Petraškaitės savybių jos “elgesys neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų”.
“Akistatai” advokate dabar dirbanti S. Petraškaitė sakė, jog iki šiol nežinanti tikrųjų iš darbo atleidimo priežasčių. “Gal kam nors neįtikau, – sakė S. Petraškaitė. – Taip man niekas ir nepaaiškino, kokios mano asmeninės savybės trukdo dirbti teisėja. Dirbdama laikiausi įstatymų ir dėl darbo kokybės jokių priekaištų negirdėjau. Gal kolektyvui neįtikau, kad rytais neidavau kartu gerti kavutės?..”
Įsitikinusi savo teisumu S. Petraškaitė mano, jog Teisėjų taryba jos darbą vertino skirtingai nei kitų teisėjų. Savo skunde Apeliaciniam teismui buvusi teisėja išdėstė, kad prezidentas, pasirašydamas dekretą dėl jos atleidimo iš teisėjos pareigų, galėjo pažeisti LR Konstitucijoje ; numatytą asmenų lygybės prieš įstatymą principą.
Kol teismas nepaskelbė galutinio verdikto – artimiausias teismo posėdis numatytas birželio pabaigoje, – nei vienas teisėjas viešai nesiryžta komentuoti šios unikalios situacijos.
“Būtų neetiška, – sakė buvęs S. Petraškaitės kolega, dabartinis Ukmergės rajono apylinkės pirmininkas Evaldas Pašilis. – Kaip buvusiai kolegei jokių priekaištų neturiu”.
Prieš tapdama teisėja S. Petraškaitė ilgą laiką dirbo advokate. “Akistatai” pavyko sužinoti, kad pradėjusi dirbti teisėja S. Petraškaitė esą dažnai stengdavosi nusišalinti nuo bylų nagrinėjimo, tvirtindama, kad gali būti nešališka, nes, girdi, pažįstanti vieną ar kitą bylininką. “Žinoma, taip galėjo būti, nes ji ilgus metus dirbo advokate. Tačiau neatmestina, kad tuo ji galėjo ir naudotis ir taip susimažinti darbo krūvį. Visi žinome, kokie dideli krūviai apylinkės teismuose”, – sakė kalbinti Temidės tarnai.
Nuo 2000-ųjų metų tik dar vienam teisėjui nebuvo pratęsti teisėjo įgaliojimai pasibaigus pirmajai 5 metų teisėjo kadencijai. 2006 metais Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjui Kęstučiui Juozapavičiui teko nusivilkti teisėjo mantiją. Priežastis tuomet buvo žymiai konkretesnė: teisėjas nesusidorojo su darbu, vilkino bylų nagrinėjimą. Tuomet teismo pirmininkas Alvydas Žerlauskas, įvertinęs savo pavaldinio darbo kokybę, pateikė savo išvadą, kurioje buvo surašyti teisėjo Kęstučio Juozapavičiaus darbo trūkumai. Jam už bylų vilkinimą net buvo iškelta drausminė byla, Teisėjų garbės teismas savo sprendimu buvo pareiškęs K. Juozapavičiui pastabą.
Aurelija Žutautienė
