Gražios valdžios kalbos ir pažadai mažinti mokesčius Šiaulių bulvare įsikūrusiems verslininkams rezultatų nedavė. Šiuo metu pėsčiųjų gatvė tuštėja sparčiau, nei prasidėjus krizei. Ritasi dar viena parduotuvių uždarinėjimo banga, nors nuo sausio įsigaliojo sprendimas centre sudaryti palankesnes sąlygas verslui.
Tuščių vitrinų bulvaras
Nors miesto bulvarą su jo prieigomis Šiaulių valdžia pripažino teritorija, kurioje skatinama ekonominė veikla, jokiu atsigavimu čia net nekvepia. Atvirkščiai, viena po kitos užsidarė apie dešimt parduotuvių: batų, drabužių, parfumerijos ir spaudos, išsikėlė banko filialas. Užrakintos ir žinomų prekės ženklų parduotuvės: „Vero moda“, “A&G“, “Žygio batai“, “KristiAna“, “Sarma“, ir tokios, kurios dirbo nuo neatmenamų laikų, pavyzdžiui, “Ieva“.
Kalbinti bulvare parduotuves uždarinėjantys verslininkai sakė negalintys konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais. Esą valdžia padarė klaidą, leidusi šiems milžinams įsikurti pačiuose Šiauliuose. Užsienyje didieji prekybos centrai statomi užmiesčiuose, o senamiesčiuose leidžiama dirbti mažoms, jaukioms parduotuvėlėms, kurios yra gana populiarios.
Atšiaurus klimatas taip pat kiša koją norintiesiems įsitvirtinti bulvare. Pašnekovų teigimu, žmonės mieliau leidžia laiką šiltai po stogu didžiuosiuose centruose, nei maklinėja vėjo perpučiamu bulvaru. Savaitgaliais čia iš viso tuščia, todėl centrinėje miesto gatvėje pirkėjų srautai yra labai sumažėję.
Nesulaukiant pirkėjų, bulvare laikyti parduotuves darosi nuostolinga. Pasak verslininkų, sumokėjus už nuomą, šilumą, vandenį, elektrą ir atlyginimus darbuotojams, neįmanoma sudurti galo su galu.
Atrodytų, kad mažėjant parduotuvių, komercinių patalpų nuomos kainos bulvare turėtų kristi, tačiau jos kandžiojasi iki šiol. Pavyzdžiui, už 176 kvadratinių metrų parduotuvės patalpas pirmame aukšte per mėnesį prašoma pusketvirto tūkstančio litų nuompinigių, o biuro patalpos antrame aukšte mėnesiui kainuoja per 800 litų.
Prašo lengvatų
Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dovilė Laužikienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad yra gautos 32 verslininkų paraiškos, kuriose prašoma bulvare ir jo prieigose įsikūrusioms įmonėms leisti mokėti mažesnius mokesčius. Dar apie 50 žmonių dėl to paties kreipėsi telefonu.
Tarnautojos žodžiais, per savaitę— dvi Savivaldybė pasirašys su verslininkais sutartis, kuriose numatys taikyti lengvatas.
Nuo šių metų sausio įsigaliojo Šiaulių miesto tarybos sprendimas trejus metus kvartale, kurį riboja Aušros alėja, Žemaitės ir Vytauto gatvės bei Draugystės prospektas, sudaryti palankesnes sąlygas verslui plėtoti.
Lengvatos pačiame bulvare įsikūrusioms įmonėms yra šiek tiek didesnės, nei veikiančioms bulvaro prieigose.
Sklypams ir pastatams, esantiems Vilniaus gatvėje nuo Draugystės prospekto iki Žemaitės gatvės, taikomas dvigubai mažesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, o nuomos mokestis už valstybinę žemę mažinamas net keturis kartus.
Tuo tarpu bulvaro prieigose esantiems pastatams ir sklypams taikomas ketvirtadaliu mažesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, o nuomos mokestis už valstybinę žemę sumažintas dvigubai.
Pasak D. Laužikienės, šios lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi finansinių paslaugų teikimu, įvairiomis bankinėmis ir nekilnojamojo turto operacijomis, didmenine ir mažmenine prekyba, azartinių lošimų ir lažybų organizavimu ar kai įmonės statinio bendras plotas viršija 1000 kvadratinių metrų.
„Čia ir yra visa esmė, kad lengvatos netaikomos prekybos centrams, o suteikiamos tik mažoms parduotuvėlėms ar smulkiems paslaugų teikėjams “,— aiškino tarnautoja.
„Žadame burti iniciatyvinę verslininkų grupę bendrai bulvaro koncepcijai sukurti. Ieškosime daugiau būdų, kaip atgaivinti centrinę miesto gatvę. Gal čia turėtų kurtis ne parduotuvės, o paslaugų įstaigos: kavinukės, užkandinės, kepyklėlės, vyninės, blyninės ir panašiai?“— svarstė tarnautoja.
Drąsių sprendimų esama
Vienoms parduotuvėms bulvare užsidarant, atsiranda verslininkų, siūlančių kažką naujo. Prieš tris mėnesius pėsčiųjų gatvėje atsidariusios naujos parduotuvėlės „Skanus kampas“ savininkė Asta Butkutė — Jurevičienė sakė nesigailinti pradėjusi prekiauti bulvare.
Verslininkės teigimu, pradžioje investuoti reikia daugiau, nes klientų nepavyks pritraukti, jei sėdėsi rankas sudėjęs. Esą padeda ir tai, kad jos parduotuvė įsikūrusi gana judrioje vietoje.
Pašnekovės nuomone, užsukti į naują parduotuvėlę žmones vilioja netradiciniai patiekalai, padažai, kurių negalima rasti kitur. Ateina norintieji palepinti save, ir tie, kuriems atsibodo tradicinis asortimentas didžiuosiuose prekybos centruose.
Irena BUDRIENĖ
