Nukeliant P. Cvirkos paminklą buvo matyti keletas protestuotojų, nešinų plakatais.
„Tas tapdavo mankurtu – vergu be ateities“, – rašoma ant vieno plakato.
„Gana liūdėt prie savo brolių ir sesių, tėvų bei motinų kapų, pagaliau nutrenkime budelių stabus ir kruvinus jų kerzo batus nuo aikščių ir tiltų“, – skelbia kitas plakatas.
Nukėlus paminklą girdėjosi plojimai, šūksniai „valio“.
Spręs dėl skvero vardo
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad P. Cvirkos skulptūra bus perduota Nacionaliniam muziejui kartu su skulptūromis, kurios anksčiau buvo ant Žaliojo tilto. Skulptūros nuo Žaliojo tilto nukeltos prieš penkerius metus. Kol kas P. Cvirkos skulptūros perdavimo detalės yra derinamos su muziejumi.
Muziejus ketina atidaryti lauko erdvę, kol muziejus pasiruoš, skulptūra bus saugoma „Grindos“ teritorijoje.
„Pati erdvė bus sutvarkyta minimaliai, bus įrengta žalioji pievelė, padėti keli suoliukai, kas miestiečiai galėtų užlipti pasižiūrėti, atsisėti ir pažiūrėti į miestą iš tos pusės, kur daug dešimtmečių žiūrėjo paminklas“, – teigė V. Benkunskas.
Paminklas nuo šio rudens nebėra saugomas valstybės. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl penktadienį paminklas yra nukeliamas. Vis dėlto skverą, kuriame paminklas stovėjo, bus saugomas.
„Galime paneigti tyčia skleidžiamas sąmokslo teorijas, kad čia iškils kažkoks stiklinis dangoraižis ar daugiabutis. Ši vieta kaip buvo, taip ir liks rekreacinė Vilniaus miesto vieta“, – komentuoja V. Benkunskas.
Kol kas dokumentuose nurodoma, kad erdvė vadinasi P. Cvirkos skveru, tačiau nukėlus paminklą miesto taryba turės spręsti dėl pavadinimo keitimo. Kol kas jokių idėjų nėra turima.
Vicemeras: esame užtikrinti, kad elgiamės ir teisingai, ir teisėtai
Pasak V. Benkunsko, skulptūra Vilniuje buvo pastatyta sovietiniais metais. Statant ją buvo įvardinta, kad skulptūra statoma ne rašytojui, bet sovietinės propagandos tikslais.
„Gaila, kad kai Lietuvoje griuvo Leninai, ši viešoji erdvė nebuvo išvaduota nuo sovietinio paveldo. Diskusijos užtruko gana igai, bet šiandien turime miesto atstovų priimtą sprendimą, kuris paremtas tvritais istoriniais argumentais, kur aiškiai pasakyta, kad P. Cvirka buvo politinis veikėjas, kuris kolaboravo su sovietine valdžia ir jo veiksmai sulaužė ir sugadino ne vienos šeimos likimus“, – sako V. Benkunskas.
P. Cvirkos giminaičiai ketina savo interesus ginti teismuose. Pasak V. Benkunsko, Vilniaus miesto savivaldybė
„Kiekvienas yra laisvas kreiptis į teismus ar kitur, kur yra manoma, tas yra reikalinga. Žinome, kad yra kreipimaisi į teismus, beje, teismai arba pirmoji instancija atsisakė nagrinėti kažkokius skundus ir priimti sprendimus. Laikinųjų apsaugos priemonių, kodėl savivaldybė negalėtų įgyvedinti šių darbų, nėra. Esame užtikrinti, kad elgiamės ir teisingai, ir teisėtai“, – komentuoja V. Benkunskas.
Kairys apie Cvirkos paminklą: „Mes vis mažiau esame savo praeities įkaitai“
Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad šiandien nukeliamas Petro Cvirkos paminklas yra liudijimas, kad šiandien nebebijome nepatogių temų ir vis mažiau esame savo praeities įkaitai:
„Ideologinės povyzos Vilniuje nebebus. Sveikinu Vilniaus savivaldybę, nepabijojusią imtis ryžtingų veiksmų.
Kritikai stengsis pabrėžti, koks tai baisus politinis sprendimas. Jei politika yra apie vertybes, tada taip, galima vadinti jį ir politiniu. Priminsiu, kad inicijavau šio paminklo išbraukimą iš paveldo vertybių registro. Pakeičiau kriterijus, kurie iki tol buvo skirti tik nacių ir komunistų partijų vadams. Dabar Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos gali atsižvelgti į platesnį kontekstą nebėgant nuo fakto, kad kolaborantai – tai ne tik despotiškų režimų vadai.
Žinoma, sprendimui priimti reikia daugiau faktorių ir aplinkybių: civilizuotoje valstybėje sprendimai privalo būti priimti civilizuotai, pagarbiai ir klausantis. Šiuo atveju svarbus faktorius buvo aiškios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvados. Svarbu paminėti, kad paveldo ekspertų vertinimo taryba priėmė reikalingus sprendimus, saugančius patį skverą kaip to laikotarpio aplinkos, reljefo planavimo pavyzdį. Kitaip tariant, skvere neatsiras nei daugiabučiai, nei verslo centrai.
Šis ideologinis simbolis ras savo vietą muziejuje, kuriame bus aiškus istorinis kontekstas. Kviečiu jau dabar apsilankyti atnaujintoje Maironio lietuvių literatūros muziejaus ekspozicijoje, kur Petrą Cvirką rasite tiek tarp rašytojų, tiek tarp liūdnai susiklosčiusių likimų ir pasirinkimų istorijų.
Aš esu įsitikinęs, kad mes privalome turėti paveldo politikos prioritetus, mes privalome peržvelgti 1992 metų sprendimus, kuriais nemažai objektų automatiškai tapo vertybėmis tiesiai iš sovietinių aprašų ir enciklopedijų. Mūsų pareiga yra diskutuoti ir nebijoti peržvelgti sprendimus jau iš šių laikų perspektyvos.
Ši diena nėra kažkuo ypatinga. Ji tik parodo, kad galime būti savarankiški, nebijome nepatogių temų. Mes vis mažiau esame savo praeities įkaitai“, – pranešime cituojamas ministras.
Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia, besipriešinantieji nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
