Vaizdo klipas, sulaukęs milžiniško populiarumo tinklalapyje „Youtube“, panašus į garsiame vokiečių seriale „Kobra 11“ rodomus vaizdus. Bandymas į slidų kalną užtempti sunkvežimį baigiasi nelaime – nuo skardžio nugarma ir pati mašina, ir ją tempusi transporto priemonė. „Gyvenimas prieš akis neprabėgo. Mačiau tik sniegą ir išbirusią žuvį“, – juokiasi laimės kūdikiu vadinamas šiaulietis Dainius Šileika, lygiai prieš metus net dešimt su puse karto nuo skardžio vertęsis sunkvežimio kabinoje. Kovo 9-ąją atšventęs savo 50 metų jubiliejų, balandžio pirmąją vyras švęs savo naująjį pirmąjį gimtadienį.
Vaizdo siužetas apskriejo visą pasaulį
Du nuo kalno slystančius automobilius užfiksavo vietos gyventoja. Ji paprasčiausiai buvo įstrigusi automobilių kamštyje, susidariusiame už į kalną neįvažiuojančio sunkvežimio. Moteris tiesiog norėjo nufilmuoti tempiamą automobilį, kad parodytų savo penkiamečiui sūnui. Sunkvežimiui ėmus slysti nuo kalno ir verstis, moteris net nesupratusi, kas vyksta – svarbiausia jai tuo metu buvo tvirtai laikyti kamerą, kad rankos nejudėtų. Tik vėliau ji supratusi, ką tokio dramatiško nufilmavo. Sužinojusi, kad vairuotojas liko gyvas, nufilmuotą medžiagą norvegė atidavė televizijai.
Pirmoji nufilmuotą medžiagą parodė Norvegijos televizija TV2. Patalpinta tinklalapyje „Youtube“, ji sulaukė milžiniško susidomėjimo – nuo skardžio besiverčiančius automobilius parodė daugelis pasaulio televizijų – nuo Australijos iki Azijos ir kitur. Įdomu buvo tai, kad vaizdo kamera buvo užfiksuota tai, kas įvyksta gana dažnai – nelaimė ar katastrofa, tik nedaugeliui pavyksta tai nufilmuoti. Dar daugiau diskusijų sukėlė tai, kad vaizdo medžiagoje nematyti, ar su sunkvežimiu prarajon nuriedėjęs vairuotojas liko gyvas.
Skrydis nuo 80 metrų skardžio
Pernai metų balandžio 1-oji – ypatinga diena šiauliečiui Dainiui. Jis su lašišos pilnu sunkvežimiu iš Norvegijos važiavo namo. Deja, kelias užtruko – nutrūkus rato grandinei, nebepajėgė įvažiuoti į slidžią įkalnę. Buvo iškviesta pagalba. Sunkvežimiui ėmus slysti į šoną, pagalbon į kalną užtempti atskubėjusio automobilio vairuotojas spėjo iššokti, pajutęs, kad kažkas, sustabdęs jo automobilį, milžiniška jėga ima traukti atgal. Ši sekundė ar net jos dalis iššokant suteikė jam antrą gyvenimą. Vėliau norvegas prisipažino, kad tai buvo dviguba laimė, nes labai dažnai kartu pasiimdavęs savo dešimtmetį sūnų, besididžiuojantį tėčio darbu. Tuomet jo drauge nebuvo – sūnus niekaip nebūtų spėjęs iššokti iš žemyn slystančio automobilio.
Pirmasis vaizdas lietuvio ieškoti atskubėjusius žmones pribloškė – abu sunkiasvoriai automobiliai buvo tarsi vienas su kitu susisukę. Šiauliečio kabinoje nebuvo – gulėjo greta, užverstas kalnu sniego ir vežtų lašišų – 24-ių tonų, kurių vertė daugiau nei 100 tūkst. eurų. Gyvas. „Pagalvojau, kad nesušalsiu – suras mane“, – prisimena Dainius.
Po penkių mėnesių reabilitacijos – prie vairo
„Bandžiau judinti pirštus – juda, bet ranka neklauso. Galvoju – viskas rankelei… Tada bandžiau traukti kojas, bet tos prispaustos… Tada atsijungiau. Atgavęs sąmonę, aplink išvydau žmones žaliomis liemenėmis. Kol kėlė, vėl ją praradau“, – prisimena Dainius.
Iš pradžių šiaulietis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, vėliau, kai pavojus gyvybei praėjo, lėktuvėliu nuskraidintas kitur. Filmuotą medžiagą, kaip verčiasi į pakalnę, pirmąkart pamatė per TV, gulėdamas palatoje. Anot Dainiaus žmonos Jūratės, jei ji pirma būtų pamačiusi nufilmuotą medžiagą, o ne pakalbėjusi telefonu su Dainiumi, tikrai būtų pagalvojusi, kad jis negyvas. „Prieš metus buvo mirusi mama. Galvoju, kad ji mane išmetė iš tos mašinos – tu, vaikeli, anam pasauly dar nereikalingas. Ji pas save dar nepriėmė“, – kodėl liko gyvas, svarsto šiaulietis.
Šeimynai apie nutikusią nelaimę pranešė Dainiaus kolega vairuotojas, prieš tai jo pasigedęs, nes žinojęs, kad šis jau išvykęs. Nepaisant keturiolikos lūžusių šonkaulių, jų pradurtų abiejų plaučių ir galybės kitų traumų, vyras po penkių mėnesių atsistojo ant kojų ir… vėl sėdo už sunkvežimio vairo. „Ar atsiklausiau šeimos? O kam?“ – juokiasi šiaulietis.
Važiuoja jis ir į Norvegiją, kur liko jo sumaitotas sunkvežimis, o jame – asmeniniai daiktai. „Vyksta tyrimas, bet negaunu jokių raštų iš šios šalies. Niekas niekur nieko. Negaliu atsiimti savo daiktų, nes neprileidžia prie mašinos. Joje liko mano piniginė su pinigais ir banko kortelėmis, kompiuteris, drabužiai. Jaučiuosi apvogtas“, – juokiasi Dainius.
Kolegos nebevairuotų
Automobilių iškėlimo ir aplinkos tvarkymo darbai užtruko keletą dienų. Buvo netgi specialiai nutiestas kelias iki nelaimės vietos. Po dviejų parų automobiliai buvo ištraukti.
Gal vis dėlto buvo galima išvengti nelaimės? „Atvažiuoja gelbėtojai – „vikingai“, mes jiems nemažus pinigus mokame. Bet atvažiavo vienas pats manęs tempti. Nervingas, balandžio pirmoji, Velykos. Jo automobilis buvo per silpnas mano pakrautam 40 tonų sunkvežimiui tempti. Jis iš pat pradžių nepatempė. Pagalvojau – kas nors nutiks. Juk jei nepatempi, tai kam toliau vargsti? Pasiūliau uždėti nukritusią grandinę, bet liepė nesikišti“, – prisimena Dainius.
Paklaustas, ar po tokio didelio sukrėtimo pasikeitė gyvenimas, Dainius purto galvą: „Galbūt būtų pasikeitęs, jei nelaimė būtų įvykusi dėl mano kaltės, dėl mano vairavimo. Lig šiol draugai klausia – kaip tu nebijai vairuoti? Sako, užmušk – nebevažiuotų, o aš rugsėjo trečiąją vėl pradėjau dirbti.“ Pirmasis reisas, sėdus už vairo, buvo į tą pačią Norvegiją.
