Liepos 1-ąją Lietuva baigia metus trukusį pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT) ir vadovavimą šiai organizacijai perduoda Norvegijai.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovų, svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo renginys buvo 8-asis Baltijos jūros regiono valstybių vyriausybių vadovų susitikimas birželio 1-2 dienomis Vilniuje - pastaruoju metu vienas didžiausių tarptautinių renginių Lietuvoje.
Jame buvo priimta Vilniaus deklaracija "Baltijos jūros regiono vizija - 2020", kurioje apibrėžti ekologiniai, ekonominiai ir socialiniai regiono raidos aspektai bei įtvirtintas politinis įsipareigojimas paversti šią viziją tikrove.
Vienu metu su vyriausybių vadovų susitikimu Vilniuje vykęs Baltijos plėtros forumas pritraukė į Lietuvą regiono verslo elitą. Šiame renginyje buvo pristatyta Lietuvos patirtis įveikiant ekonomikos nuosmukio padarinius ir aptarti koordinuoti žingsniai sprendžiant esamas ekonomikos problemas bei panaudojant kitų šalių patirtį.
URM atstovų teigimu, pirmininkavimo metu Lietuva daugiausiai dėmesio skyrė inovacijų skatinimui, bendradarbiavimo per sienas stiprinimui, švarios aplinkos puoselėjimui ir saugių gyvenimo sąlygų regione užtikrinimui. Šiomis temomis organizuoti įvairūs renginiai Lietuvoje ir už jos ribų.
Taip pat buvo ieškoma kelių, kaip į įvairių regiono problemų sprendimą įtraukti kaimyninę Rusijos Kaliningrado sritį ir Baltarusiją.
Kaliningrade ir Pskove sėkmingai įgyvendinti Eurofakultetų projektai, kurių tikslas - naujų teisės ir vadybos mokslo programų diegimas Rusijos universitetuose. Šiuose Rusijos miestuose buvo surengti ir specialūs BJVT Vyresniųjų pareigūnų komiteto posėdžiai.
BJVT įsteigta 1992 metais Kopenhagoje kaip neformalus regioninis politinis forumas. BJVT narės yra 11 valstybių - Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija - ir Europos Komisija. Stebėtojo statusą turi Baltarusija, Ispanija, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovakija ir Ukraina.
