Panevėžio rajono privačių miškų savininkai, nekišantys rankos į Savivaldybės kišenę, kad pasiimtų pinigų kovai su želdynus ėdančiais žvėrimis, nori finansinės paramos, kuri padėtų nugalėti bebrus.
Privačių miškų savininkai Panevėžio rajone pageidauja, kad iš miško želdynų apsaugos prevencinių priemonių programos, kuriai šiemet numatyti 245 tūkstančiai litų, būtų kompensuojamos išlaidos, susijusios su bebraviečių naikinimu.
Pasak Rajono Savivaldybės ekologės Sigitos Biveinienės, pastaruoju metu bebrai iš tiesų labai kenkia miškams, medžiotojai nebespėja jų gaudyti ir naikinti šių gyvūnų buveinių. Tačiau Savivaldybė negali finansiškai paremti privačių miškų savininkų kovos su bebrais, nes tai nenumatyta įstatymuose.
Ekologė žadėjo kreiptis į Aplinkos ministeriją leidimo kompensuoti privatiems miško savininkams bebraviečių naikinimo išlaidas iš miško želdynų apsaugos prevencinių priemonių programos .
Seniūnus vaikys po miškus
Praėjusį trečiadienį posėdžiavusioje rajono Taryboje kilo abejonių, ar Savivaldybės 2010 metų biudžete numatyta suma kovai su želdynus graužiančiais miško žvėrimis – įsigyti medeliams purkšti specialių repelentų, atbaidančių žvėris, želdynus apjuosti specialiomis juostomis ar tvoromis, sodinti augalus žvėrims, kad jie neėstų medelių – nėra per didelė.
Juolab kad šia parama pasinaudoja tik nedaugelis privačių miškų savininkų, o visus kitus pinigus pasiima Panevėžio miškų urėdija.
Opozicijos atstovai piktinosi, kad urėdijai pinigai atitenka be jokio konkurso.
„Keistai čia išeina. Mes pervedame pinigus urėdijai, o paskui ji mums suorganizuoja politinę medelių sodinimo akciją“, – esama tvarka stebėjosi Savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimas Girštautas.
Tarybos narį Audrių Daukšą ir kai kuriuos kitus politikus papiktino, kad seniūnams užkrauta prievolė patikrinti, ar paramos siekianti urėdija arba kitas miško valdytojas iš tiesų nupurškė medžius, kad jų neėstų žvėrys.
„Ar seniūnams maža darbų, kad dar jie turės lakstyti po miškus ir apžiūrėti medžius?“ – stebėjosi A.Daukša.
Ekologė politikams pasiūlė sugalvoti protingesnį kontrolės mechanizmą. „Mielai apsvarstysime visus pasiūlymus“, – patikino ji.
Tačiau seniūnai teigia, kad jiems kojos nenutrūks, jeigu kartą per metus teks nuvažiuoti pasižvalgyti į mišką.
Privatininkus gąsdina popierizmas
S.Biveinienė nemato nieko šventvagiško, kad sunkmečiu įspūdinga suma numatyta želdynų apsaugai nuo žvėrių. Pasak jos, tie pinigai ateina iš miško ir turi grįžti į jį.
Tai yra, medžiotojai moka tam tikrus mokesčius mokesčių inspekcijai, o ji 70 procentų surinktos sumos perveda savivaldybėms.
Ekologė neneigė, kad mūsų rajone, skirtingai nei kituose, iš esmės yra tik vienas paramos gavėjas – Panevėžio miškų urėdija. Kompensacijų prašo nemažai privačių miškų savininkų, bet gauna tik vienas kitas.
Inga SMALSKIENĖ
