„Mano apsauga yra tokio paties režimo, kokio buvo ir anksčiau. Aš jos neatsisakiau. Gaila, kad kiti mūsų aukščiausi vadovai atsisakė tos normalios apsaugos. Dabar kyla klausimų, ar tikrai tai nėra per ne lyg didelė prabanga šiuo sudėtingu metu“, – taip prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie valstybės vadovų apsaugą Lietuvoje po pasikėsinimo į Slovakijos ministrą pirmininką.
Tada prezidentui užkliuvo, kad jis yra saugomas griežčiau nei premjerė Ingrida Šimonytė ar Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mat, dar 2022-aisiais abi valstybės vadovės inicijavo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, sušvelnino tvarką.
Pagal sušvelnintą tvarką Vadovybės apsaugos tarnyba ir toliau saugo prezidentą 24 valandas per parą, tačiau kiti vadovybei priskiriami asmenys saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir tada, kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Kilus grėsmėms apsaugos sąlygos gali būti keičiamos.
Po pasikėsinimo į Donaldo Trumpo gyvybę Prezidentūra dar kartą priminė savo poziciją.
„Vadovybės apsaugos tarnyba dirba labai gerai, prezidentas nusiskundimų ja neturi. Na, o kas atsisakė savo noru apsaugos, galbūt vertėtų pergalvoti šitai“, – teigia Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Taip galvoja ne tik Prezidentūra.
„Tam ir yra žmonės saugomi, kad būtų išsaugota gyvybė, sveikata ir valstybės prestižas. Kaip atrodytų, jeigu kažkas pažemintų Seimo pirmininkę ar Ministrę Pirmininkę jos laisvalaikio metu“, – sako Seimo narys Saulius Skvernelis.
Pasak S. Skvernelio, galima suderinti apsaugą ir laisvalaikį.
„Tarnybos lankstumas ir profesionalumas leidžia užtikrinti maksimalų privatumą būnant saugomu laisvalaikio metu, jeigu tau nepatinka tokios žaidimo taisyklės, tokių pareigų reikia neužimti ir tada turėsi pilną laisvalaikį be apsaugos“, – teigia S. Skvernelis.
I. Šimonytė: „Jokių nesąmonių nedarau“
I. Šimonytė klausimų apie jos apsaugą sulaukė ir kai lankė Seimo frakcijas.
„Nei aš, nei Seimo Pirmininkė netapome nesaugomais asmenimis. <...> Net į valstiečių žaliųjų frakciją ėjome su apsauga. Nors gal ji man ten nėra būtina, bet tokia yra tvarka. Tas apsaugos režimas, kuris yra taikomas laisvalaikiu nedarbo dienomis ar po darbo – jis visada yra suderinamas su Vadovybės apsaugos tarnyba. Vadovybės apsaugos tarnyba visada žino, ką aš veikiu ir kur aš esu. Aš visada įsiklausau į visas rekomendacijas, kurios yra susijusios su mano kaip asmens saugumu ir tikrai jokių nesąmonių nedarau“, – teigia I. Šimonytė.
Premjerė ir Seimo Pirmininkė nemano, kad dabartinę tvarką reikėtų keisti.
„Vertinu kaip bereikalingas kalbas, nes tas režimas apsaugos ir taip yra griežtas. Tas režimas išlieka griežtas, iš esmės jis niekaip nesikeitė. Matyt, mūsų apsauga tų trijų asmenų, ta kuri galioja Lietuvoje, yra viena griežčiausių lyginant su kitomis Europos valstybėmis“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Politikai neturėtų apsunkinti pareigūnų darbo
Savo poziciją naujienų agentūrai Elta anksčiau išdėstė ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
„Jeigu kažkuriam pasaulio kampe kažkas prieš vieną žmogų padarė išpuolį, tai nėra lygybės ženklas, kad vienam ar antram mūsų saugomam asmeniui automatiškai irgi kyla grėsmė. <...> Viskas tuo klausimu yra gerai. Politikės yra saugomos visą parą tol, kol pačios nenusprendžia kitaip, neturi poreikio pabūti vienos“, – komentavo Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira.
Tiesa, ilgametis Vytauto Landsbergio asmens sargybinis Jonas Užusienis mano, kad valstybės vadovės neturėtų apsunkinti pareigūnams darbo.
„Aš tai kaip buvęs pareigūnas nelabai suprantu, kaip tai galima saugoti arba nesaugoti. Jeigu saugoma, tai visą laiką saugoma. Saugomi asmenys privalo nesudaryti kliūčių pareigūnams tinkamai atlikti pareigas. Ir susilaikyti nuo tokių veiksmų, kurie apsunkintų saugumo užtikrinimą“, – teigia J. Užusienis.
Pasak Vadovybės apsaugos tarnybos, pareigūnai reguliariai peržiūri grėsmes saugomiems asmenims ir objektams. Jeigu yra indikacijų, kurios reikalauja grėsmės lygį pakelti, tada jis pakeliamas ir yra taikomos reikalingos papildomos apsaugos priemonės.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
