Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija, stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą regionuose siekiama po praėjusios savaitės dujotiekio „Nord Stream“ sprogimų.
„Smerkiame neseniai įvykdytus išpuolius prieš „Nord Stream“ dujotiekį. Visi suprantame, kas už to stovi. Lietuva jau ėmėsi papildomų priemonių savo ypatingos svarbos infrastruktūrai, ypač Klaipėdos SGD terminalui ir elektros jungtims apsaugoti, – pranešime cituojamas nuotoliniame susitikime dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. – JEF šalys sutaria, kad turime tarpusavyje dalytis žvalgybine informacija ir toliau koordinuoti bendrus veiksmus. Turime būti budrūs“.
Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, jungiantys Rusiją su Vokietija, pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, atsakydama į Vakarų sankcijas po Maskvos invazijos į Ukrainą.
Šie dujotiekiai priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
Dabar jie yra neeksploatuojami, tačiau dujotiekių linijose vis dar buvo dujų, kai prieš juos, kaip plačiai manoma, rugsėjo pabaigoje buvo įvykdytas sabotažas.
Pasak Lietuvos ministro, pastarieji išpuoliai yra platesnės Rusijos strategijos dalis, kuria siekiama sąjungininkus destabilizuoti ir atitraukti dėmesį nuo Ukrainos.
A. Anušauskas pabrėžė, kad sąjungininkų pasiryžimas padėti Ukrainai nesikeičia.
Jungtinės ekspedicinės pajėgos (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) yra brigados dydžio kovinis vienetas, skirtas reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje, taip pat ir Baltijos jūros regione.
Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovauja Jungtinė Karalystė, o pajėgas sudaro dešimties Šiaurės ir Baltijos šalių partnerių skiriami jūrų, oro, sausumos pajėgumai: JK, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos.
