Kaip teigia raginimą SAM priimti sprendimus pateikusios moterų iniciatyvinės grupės atstovės, jos jokiu būdu nėra prieš gimdymą natūraliais gimdymo takais, tačiau už tai, kad moteris nebūtų verčiama gimdyti jai nepriimtinu būdu.
Siekia pačios prisiimti rizikas
Moterys pasakoja susibūrusios į didelę bendruomenę tiek vedamos moterų asmeninės patirties, tiek būsimų gimdyvių pagalbos prašymų viešojoje erdvėje.
„Grupę pirmiausia vienija asmenis, tikinčius moters teise į savo kūną, taigi ir turėti teisę sutikti ar nesutikti su siūlomu gimdymo būdu. Nemažai moterų, esančių šioje iniciatyvoje, yra patyrusios dideles fizines ar psichologines natūralaus gimdymo traumas, po kurių turėjo ilgus ir sekinančius gijimo procesus“, – dėstoma judėjimo portalui tv3.lt raštu pateiktoje pozicijoje.
Kaip nurodoma, bendruomenę taip pat vienija didelę gimdymo baimę turinčias moteris, tas, kurios dėl įvairių sveikatos problemų turinčios didesnę natūralaus gimdymo komplikacijų tikimybę.
„Šių moterų nuomonė parenkant gimdymo taktiką taip pat dažniausiai yra ignoruojama, o norėdamos apsidrausti, jos turi ieškoti neoficialių susitarimo su medikais kelių. Būtent šių moterų asmeninės istorijos ir patirtys yra pagrindinis motyvas, skatinantis mus veikti.
Lietuvoje iki šiol, kaip moteris gimdys, sprendžia tik medikas. Pati moteris neturi teisės priimti šio sprendimo, o jos nuomonė dažnai ne tik ignoruojama, bet net ir pašiepiama, tiek viešuose medikų pasisakymuose, tiek ir asmeninių konsultacijų metu“, – aiškina judėjimo atstovės.
Judėjimas siekia, kad moterims, pareiškusioms valią gimdyti cezario operacijos būdu, būtų suteikta nešališka informacija apie gimdymo būdus, jų rizikas ir privalumus jų asmeninėse situacijose bei bendravimas tarp mediko ir pacientės būtų pagrįstas abipuse pagarba.
„Moteris, išklausiusi mediko pateiktą nešališką informaciją, galėtų priimti informuotą sprendimą. Ir jeigu moteris rinktųsi cezario operaciją, jos sprendimas būtų gerbiamas“, – dėsto judėjimo atstovė.
Negalima numatyti gimdymo eigos
Moterys akcentavo, kad tiek natūralus gimdymas, tiek cezario operacija turi galimų komplikacijų sąrašus.
„Nė vienas medikas, deja, negali numatyti gimdymo eigos iš anksto. Dalis medikų, garsiai pasisakančių prieš moters pasirinkimą, kažkodėl linkę nutylėti apie natūralaus gimdymo rizikas gimdyvei ir kūdikiui, ir kalba tik apie cezario operacijos galimas komplikacijas.
Daugybė moterų mūsų grupėje dalijasi patirtimis, kaip jų fizinis gijimas po gimdymo traumų truko keturis, aštuonis, kartais visus dvylika mėnesių. Kai kuriais atvejais reikėjo papildomų operacijų, kai kuriais galutinai pasveikti taip niekada ir nebepavyko. Jei medikas galėtų tobulai nuspėti eigą, neturėtume istorijų, kur dėl pavėluoto cezario pjūvio vaikas ar mama neišgyveno ar tapo neįgalūs“, – dėstė judėjimo atstovės.
Jos pabrėžė, kad judėjimas pasisako apie planinę cezario operaciją, kuri, pasak pačių medikų, yra saugesnė už skubiai atliekamą operaciją, gelbėjant gyvybes.
Pažymima, kad tokia praktika, kai moteris gali pasirinkti gimdymo būdą, galioja daugelyje užsienio šalių: Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Turkijoje, Graikijoje, Latvijoje, Australijoje ir kt.
Gydytojai nerekomenduoja, bet siūlo reglamentuoti
VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. dr. Diana Ramašauskaitė pabrėžė, kad medikų principinė pozicija yra tokia, kad tikrai moterims pačioms nerekomenduojama rinktis cezario pjūvio, tačiau sutiko, kad to reglamentavimas būtinas.
„Kitose šalyse yra panaši praktika, kad moterys vis tik tokią galimybę turi. Tik ta tvarka turėtų būti reglamentuota, moterys turi būti supažindinta ir su galimomis artimomis ir tolimomis komplikacijomis. Taip pat apie tai, apie ką daug mažiau galvojama – neigiamą poveikį vaikui.
Galima prisiminti, kai buvo priimamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, visada buvo akcentuojama, kad reikia atsižvelgti į būsimo vaiko gerovę, tai kur ta vaiko gerovė šiuo atveju?“ – pažymėjo ji.
Pašnekovė pridūrė, kad moterys visiškai neužsimena ir nediskutuoja apie dar vieną šio reikalo pusę – kodėl specialistas irgi turi būti verčiamas atlikti cezario pjūvio operaciją, kai nėra grėsmės nei mamai, nei vaikui?
„Man atrodo, kad šis klausimas nėra vien medicininis, ką norima gal šiuo metu daugiau pabrėžti. Kyla ir teisiniai, ir etiniai klausimai. Visame pasaulyje ši problema sunkiai gvildenama“, – sakė gydytoja akušerė-ginekologė.
„Nesinorėtų grįžti 10–15 metų atgal“
Anot D. Ramašauskaitės, vertinant mediciniškai, didesnė komplikacijų rizika yra būtent renkantis cezario pjūvio operaciją.
„Bet šiaip nėra atlikta mokslinių tyrimų, kurie įrodytų tiek natūralaus, tiek moterų norimos planinės operacijos pranašumą ar blogybes. Visur yra analogijos, daromos remiantis išvestiniais dalykais. Pavyzdžiui, planinės cezario pjūvio operacijos pagal kažkokius parodymus, kurie daugiau gal grindžiami moters įgeidžiais, kai cituoja kokius šaltinius, labai reikia pasižiūrėti, kas su kuo yra lyginama“, – pastebėjo pašnekovė.
Gydytoja pažymėjo, kad akušerių bendruomenę daug labiau jaudina tai, kad neatsižvelgiama į vaiko gerovę.
„Gimdamas natūraliais takais jis apsisėja ir mamos mikroorganizmas, mažesnė tikimybę ateityje alerginių, kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ligų.
Taip, mamai patobulėjus technikai, vaistams yra labai retos operacijos komplikacijos, bet yra jų rizika ateityje. Po kiekvienos operacijos didėja placentos pirmeigos tikimybė, jos peraugimo į randą. Dėl šių dalykų yra didesnė ir kraujavimo, gimdos plyšimo, netekimo, galiausiai –nukraujavimo ir buvimo reanimacijoje, kraujo perpylimo ar net mirties tikimybė. Gerai, kad ta pagalba dabar yra labai kokybiška, bet nesinorėtų grįžti 10–15 metų atgal“, – neslėpė D. Ramašauskaitė.
Cezario pjūvį renkasi dėl gimdymo baimės
Pašnekovės teigimu, ir dabar esama atvejų, kai kaip indikacija cezario pjūviui yra nurodoma baimė gimdyti, tiesiog visa tai reglamentavus būtų sudarytos geresnės sąlygoms medikams ir pacientei bendradarbiauti.
„Ta tvarka yra tokia, kad jei moteris turi svarių priežasčių, ne šiaip sugalvoja, bet yra rimtas pagrindas, pavyzdžiui, patirta seksualinė prievarta, bloga buvusio gimdymo patirtis. Jei yra tokių baimių, apie jas reikia ir pasakyti, tada reikia ir psichologo, psichiatro konsultacijos, su tomis baimėmis dirbti. Jei tai nepavysta ir specialistai mato, kad tai yra rimta indikacija operacijai, tą ir parašo, kad dėl gimdymo baimės reikalinga atlikti cezario pjūvį. Tokių moterų nėra daug, bet pasitaiko“, – kalbėjo ji.
D. Ramašauskaitė neslėpė, kad kai iš vienos pusės bendravimas vyksta per advokatą, tai irgi nuteikia nelabai smagiai. Tačiau ji kartu atkreipė dėmesį, kad kitą kartą medikai sulaukia priešingų priekaištų.
„Bet kuriuo atveju ir viena, ir kita pusė nori būti apsaugota. Nes yra buvę ir teisminių procesų, kurių eigoje buvo iš advokatų keliamas klausimas, kad operacija kaip tik buvo atlikta be priežasties, kad nebuvo būtinumo atlikti. O dabar kalbama apie visišką be indikacijų atlikimą, tai ratas labai greitai apsisuka. Norėtųsi, kad viskas būtų teisiškai sudėliota ir abi pusės jaustųsi saugiai“, – akcentavo ji.
SAM laukia atnaujintos metodikos
SAM, paklausta, ar ketina reglamentuoti tvarką, kai moteris pati galėtų apsispręsti dėl cezario pjūvio operacijos, nurodė, kad Lietuvos medicinos normoje „Gydytojas akušeris ginekologas“ viename papunkčių nurodyta, kad gydytojas akušeris ginekologas privalo praktikoje vadovautis diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašais, diagnostikos ir gydymo protokolais bei diagnostikos ir gydymo metodikomis.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, diagnostikos ir gydymo metodika – universitetų, mokslo tiriamųjų įstaigų, gydytojų profesinių draugijų parengtas, medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstas dokumentas, kuriuo nustatomi bendrieji sveikatos sutrikimų ir ligų diagnozavimo ir gydymo principai.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, 2014 m. (atnaujinta 2019 m.) specialistų komandos buvo parengta akušerijos diagnostikos ir gydymo metodika „Cezario pjūvio operacija. Indikacijos“, kuriai pritarė Lietuvos akušerių ginekologų draugija ir Lietuvos akušerių sąjunga. Metodika yra skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos internetinėje svetainėje. Lietuvos akušerių ginekologų draugijai atnaujinus metodiką, ministerija ją paskelbs savo internetinėje svetainėje“, – aiškino SAM Asmens sveikatos departamento, Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Inga Laniauskienė.
Advokatas įžvelgia biurokratinį vilkinimą
Tuo metu moterų iniciatyvinę grupę atstovaujantis advokatas Modestas Sriubas teigė, kad minima metodika numato, kada yra skiriama cezario pjūvio operacija esant medicininėms indikacijoms. Tačiau joje nėra įtraukta galimybė moteriai savo noru atėjus tam tikram laikui pasirinkti šią operaciją, ko iniciatyvinė grupė, remdamasi kai kurių užsienio šalių patirtimi, siekia.
„Taip jau yra, kad ši metodika rengta vadovaujantis Didžiosios Britanijos Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos instituto klinikinėmis rekomendacijomis, kurioje jau 2011 m. yra įtvirtinta nėščiosios teisė pasirinkti cezario pjūvio operaciją nėštumo užbaigimui. Mūsų draugija, darbo grupė rėmėsi šiomis rekomendacijomis, bet išmetė šią dalį“, – aiškino advokatas.
Kaip nurodė jis, nors vienas paskutiniųjų Akušerių ir ginekologų draugijos raštų gautas dar liepos viduryje ir jame numatoma teisinio reglamentavimo tvarka, koks turėtų būti konsultavimo kelias iki sprendimo priėmimo, atsakomybės ir pareigos, SAM iš esmės vilkina konkrečius sprendimus.
„Ir draugijos darbo grupė, be to, kad būtų papildyta metodika, mąsto, kad būtų reikalinga platesnė darbo grupė, įtraukiant ir ligonių kasas, akreditavimo tarnybą, net psichologus ir psichiatrus. Gal tai ir nėra blogai bet iki šios dienos neturėjome nieko apčiuopiamo, vyksta biurokratinis susirašinėjimas. Nuo kovo mėnesio sprendžiama, ar bus darbo grupė, ar ne“, – teigė teisininkas.
