Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje Liberalų sąjūdžio narys Vitalijus Gailius apibūdinamas kaip koncernui „MG Baltic“ parankus asmuo, kurį koncernas siekė iškelti į partijos lyderius. VSD rašte taip pat minima, kad europarlamentaras, liberalas Petras Auštrevičius sulaukė kurstymų reikšti nepasitikėjimą Remigijumi Šimašiumi.
Veikė prieš partiją
Tuometinis liberalų lyderis E. Masiulis dėl įtarimų kyšio ėmimu buvo sulaikytas 2016 m. gegužę. Po E. Masiulio sulaikymo V. Gailius du kartus kandidatavo į Liberalų sąjūdžio pirmininkus, bet abu sykius pralaimėjo.
„Buvo pasirinktas V. Gailius, su kuriuo, VSD duomenimis, R. Kurlianskis ir T. Dapkus palaiko santykius nuo 2011 metų. Nuo 2013 metų buvo bendraujama artimai – V. Gailius gaudavo informacinį palaikymą, be to, sustiprėjo jo ir MG atstovų asmeniniai ryšiai“, - teigiama rašte.
VSD teigimu, žurnalistas Tomas Dapkus teikė V. Gailiui informaciją apie liberalę Aušrinę Armonaitę bei kitus partijos narius, kurstė P. Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą R. Šimašiumi. Rašte cituojama ir T. Dapkaus žinutė: „panašu, kad Remigučiui laikas trauktis“.
Savo ruožtu V. Gailius tokius teiginius neigia, sakydamas nesantis parankus koncernui.
V. Gailius ir P. Auštrevičius liks partijoje
Ketvirtadienio vakarą susitikusi Liberalų sąjūdžio vadovybė vis tik išsakė pasitikėjimą V. Gailiumi ir P. Auštrevičiumi bei nusprendė juodu palikti partijoje. Kiek anksčiau Liberalų sąjūdis P. Auštrevičių išrinko savo kandidatu į 2019 m. šalies prezidento rinkimus.
Maža to, posėdžio metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl VSD medžiagoje pateiktų teiginių, kurie, dabartinio partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo teigimu, menkina partiją.
„Aš sakiau, kad mes išklausysime (V. Gentvilą ir P. Auštrevičių – aut. past.), jokių sprendimų nepriminėjome. Kalbos nebuvo apie metimą, nemetimą (iš partijos – aut. past.). Mes priėmėm sprendimą kreiptis į teismą dėl partijos dalykinės reputacijos, paneigti keturis teiginius“, - partijos valdybos sprendimą tv3.lt komentavo E. Gentvilas.
Paklaustas, kokią dabar įsivaizduoja partijos ateitį, ar neplanuoja skilti, E. Gentvilas neslėpė, kad liberalams mato sunkią ateitį.
„Įsivaizduoju, kaip ir visad sunkią. Ir 2016 m. buvo labai sunku, susitelkėme. Ir dabar yra labai sunku. Aiškiau yra kur kokios įtakos, kur kokios grėsmės ir darbuosimės. Čia tikrai rankų nenuleidžiu“, - sakė E. Gentvilas.
Įdomu tai, kad prieš posėdį R. Šimašius sakė nematąs bendros politinės ateities su šiais politikais.
Atsiėmė žodžius
Vos paaiškėjus VSD medžiagoje minimoms bendrapartiečių pavardėms, Vilniaus meras liberalas R. Šimašius prieš posėdį ketvirtadienį sakė nematąs bendros politinės ateities su šiais politikais.
„Nematau bendros ateities su pažymoje minimais žmonėmis, kurie minimi kaip veikę koncerno naudai ir prieš mane, ir prieš Aušrinę Armonaitę ir partiją bendrai“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Šimašius.
Vis tik penktadienį žurnalistams R. Šimašius sakė, kad VSD su savo išvadomis „šiek tiek perlenkė“, bet bendram situacijos vaizdui pritaria.
„Kai kur VSD medžiagoje surašyta, kaip antraštėje – perlenkta. Kaip su žiniasklaida atsitinka, taip ir su VSD atsitiko. Sakyti, kad tai buvo pilnai kontroliuojama partija – šiek tiek per drąsu“, - TV3 sakė R. Šimašius.
Vilniaus meras sakė nedrįstantis komentuoti, ar paliks partiją. Jis pripažino, kad partija patyrė sunkų sukrėtimą, o apie jos ateitį kalbėti – sunku.
„Tikrai nedrįstu to komentuoti. Labiau reikia susikoncentruoti į save ir savo sprendimus. Kad VSD galėtų kitus žodžius adekvatesnius pasirinkti – faktas“, - sakė R. Šimašius.
Partijos ateitis – miglota
Paprašytas įvertinti, ar partijai buvo naudinga palikti narius, kurių vardai skamba neigiamame kontekste, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga sakė, kad šiuo atveju sunku rasti optimalų sprendimą.
„Matyt, situacija nėra iki gal aiški ir skubotai daryti sprendimus, kurie išmontuotų partiją, labai sudėtinga. Mes žinome – pažymoje kažkas paminėta. Nepasakyčiau iš to, kas paminėta, kad tai įrodymai ar labai smarkiai kompromituojantys dalykai. Galbūt tai dalykai, kuriuos verta tirti“, - tv3.lt sakė S. Spurga.
Tačiau MRU docentas neslepia, kad Liberalų sąjūdis ateities nebeturi ir Lietuvoje greičiausiai teks išvysti naują liberalią partiją.
„Mes jau svarstėme prieš dvejus metus, ar liberalai turi ateitį. Dar tada nebuvo smūgis. Bet šiuo metu man tikrai atrodo, kad dabar jau viskas. Sunku ką nors pasakyti. Labai gaila, nes liberalų partija reikalinga Lietuvos politinei sistemai. Mašina turi būti su keturiais ratais – vieno rato nėra ir mašina negali važiuoti. Aš kalbu apie politinę sistemą. Matyt, neišvengiamai bus kuriamos naujos politinės partijos“, - svarstė S. Spurga.
Paklaustas, ar skandalo sūkuryje atsidūrę keli žymūs politikai taps politiniais lavonais, S. Spurga pastebėjo, kad pažymoje skelbiama informacija nebūtinai yra neginčijami faktai, o Lietuvoje politikai ir po didesnių skandalų tęsia savo politines karjeras.
Kaip rodo naujausi balandžio mėnesio reitingai, šiuo metu už Liberalų sąjūdį balsuotų 7 proc. rinkėjų.
