Daugelio Lietuvos kaimo šulinių vanduo pavojingas sveikatai. Jei juo girdomi kūdikiai ir seneliai - net jų gyvybei. Kasmet šalyje šulinio vandeniu apsinuodija dešimtys vaikų, kai kurie miršta, rašo "Lietuvos žinios".
Medikams pernai nepavyko išgelbėti iš Nemėžio gyvenvietės, esančios netoli Vilniaus, atvežtos 2 mėnesių mergaitės - ji jau buvo pamėlynavusi ir mirė gydytojų akyse. Šulinio vandenyje, kuriuo buvo pagirdytas kūdikis, nitratų rasta 22 kartus daugiau nei leidžiama.
Neseniai nitratais buvo stipriai apsinuodiję ir kūdikiai iš Radviliškio rajono Jokūbiškių kaimo, Kelmės rajono Kražių seniūnijos bei Šilalės rajono Upynos miestelio. Šiais atvejais greitosios pagalbos medikai atskubėjo laiku ir naujagimius pavyko išgelbėti.
Ištyrę šulinio vandenį, kuriuo buvo girdoma susirgusi pusantro mėnesio mergaitė iš Kražių seniūnijos, medikai nustėro: viename jo litre - 1159,4 miligramo nitratų! Toks vanduo mirtinai pavojingas net suaugusiesiems - didžiausia leistina nitratų koncentracija litre vandens yra 50 miligramų.
Pasak Vilniaus universiteto vaikų ligoninės laikinojo direktoriaus Kazimiero Binkio, vien šioje ligoninėje kasmet gydomi vienas ar du dėl apsinuodijimo nitratais ar nitritais prie mirties slenksčio atsidūrę vaikai. Ne visus pavyksta išgelbėti. Pavyzdžiui, 3 savaičių mergaitė mirė, nes buvo atvežta, pasak gydytojo, ypač sunkios būklės.
Nitratai - tai tarsi Žemės kerštas žmonėms už tai, kad jie ją gausiai tręšia salietra, mėšlu, srutomis ir kitais teršalais. Jie su gruntiniu vandeniu teka į šulinius, kaupiasi daržovėse. Net nustojus tręšti aplinkinius laukus, į gruntą įsigėrę nitratai glūdi ten dar daug metų.
Patekusius į žmogaus organizmą nitratus bakterijos perdirba į nitritus, o šie trukdo kraujui gabenti deguonį, ir žmogų ištinka deguonies badas: pykina, ligonis vemia, viduriuoja, pamėlynuoja, greitai silpsta, jam skauda galvą, padidėja kepenys. Gydytojai šią ūmią ligą vadina methemoglobinemija.
Pasak medikų, jautriausi nitratams ir nitritams yra kūdikiai, nėščios moterys, taip pat senyvi žmonės ir ligoniai, sergantys infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis. Nitratai ir nitritai pragaištingi ir išsekusiems, alkoholinius gėrimus nesaikingai vartojantiems žmonėms, mat tada organizmui reikia didesnio deguonies kiekio. Dėl nitritų pertekliaus organizme susidariusios kancerogeninės medžiagos gali sukelti vėžio ligas.
Higienistų duomenimis, Lietuvoje yra apie 300 tūkst. kaimo šulinių, jų vandenį vartoja milijonas gyventojų. Daugiau kaip 40 proc. šių šulinių vandens yra užteršta nitratais, iki 50 proc. - mikrobais.
Kiti specialistai pateikia dar įspūdingesnius skaičius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ištyrusi 165 Vilniaus rajono šachtinių šulinių vandenį, nustatė, kad tik 8 šuliniuose vandens kokybė atitinka higienos reikalavimus.
Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas guodžia: pernai Seimo priimtame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nurodyta, kad iki 2015 metų sausio 1 dienos ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos gyventojų turi centralizuotai gauti požeminį geriamąjį vandenį iš artezinių šulinių.
Viena išeičių - teršalus iš šulinių vandens valantys filtrai. Tačiau "Brita", "Kenwood" filtrai, kurių netrūksta parduotuvėse, nitratų ir nitritų iš vandens nevalo. Geriau veikia vadinamieji osmosiniai filtrai. Tiesa, jie kainuoja ne vieną šimtą litų, be to, jais apvalytas vanduo tampa beveik distiliuotas - toks ne visiems patinka.
Vilniečiui chemikui Vytautui Pelakauskui prieš keletą metų pavyko sukonstruoti savąjį - lietuvišką kasetinį filtrą "Antinitrat", kuris, pasak šio gaminio instrukcijos, išvalo iš vandens daugumą nitratų ir nitritų. Šiuo filtru apvalytame vandenyje pasilieka žmogui naudingi mikroelementai: kalcis, magnis, kalis, natris ir kiti.
Ištyrę šį filtrą, Respublikinio mitybos centro, kurio rekomendacijomis vadovaujasi ir visuomenės sveikatos centrai, ekspertai išdavė jį pagaminusiai bendrovei "Gerva" higieninės ekspertizės pažymėjimą, jog šiuo filtru galima valyti šulinių, gręžinių ir vandentiekio vandenį.
