Alytaus higienistų teigimu, nesiliaujantys lietūs – atvira rizika šulinių vandeniui. Pakilus paviršiniams vandenims, su jais į geriamąjį vandenį šuliniuose patenka ir daugiau teršalų. Specialistai perspėja, kad šachtinio šulinio vanduo visada bus užterštas, jeigu šalia šulinio yra tvartas ir tręšiami daržai, rentiniai skylėti ar tarp rentinių yra nesandarūs tarpai, seniai valyti.
Prie šulinio neturėtų rinktis lietaus ir polaidžio vanduo, o lengvai nuo jo nutekėtų. Aplink šulinį visada paliekama 5 metrų spindulio netręšiama pievelė – svarbiausioji šulinio sanitarinės apsaugos zona. Virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, o priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens. Jei šulinio vanduo nesaugus, mamos, gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turėtų maisto ruošimui pirkti fasuotą vandenį ar naudoti vandentiekio tiekiamą vandenį.
Vieni teršalų yra cheminės, kiti – biologinės kilmės. Cheminis vandens tyrimas parodo, ar vandenyje ne perdaug nitratų (norma – iki 50 miligramų litre), o biologinis tyrimas demonstruoja, ar vandenyje negyvena E.coli (ešerichija). Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos lanoratorijoje, įsikūrusioje Statybininkų g. 73, už abu tyrimus sumokėsite 56 lt.
Vandenį jums ištirs ir Alytaus visuomenės sveikatos centre Savanorių g. 4, tačiau rezultatų reiks palaukti ilgėliau, mat tyrimai atliekami Vilniuje. Šachtinio šulinio vanduo, kurį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, chemiškai tiriamas nemokamai.
Visos besilaukiančios kūdikių moterys, apsilankiusios gydytojo akušerio, bendrosios praktikos gydytojo kabinete turi informuoti specialistus jei naudoja maisto ruošimui šachtinio šulinio vandenį. Visuomenės sveikatos centro specialistai, gavę informaciją iš medikų atvyksta ir paima vandens mėginius, pristato juos į laboratoriją ir apie tyrimų rezultatus informuoja vartotojus.
Nemokamą tyrimą įteisino 2011-07-15 d. įsigaliojęs Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ (Žin. 2011, Nr. 88-4214).Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos gavę iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, bus imamas cheminis vandens tyrimas, kad būtų nustatyta azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekis.
Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas. Jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus. Gerti nitratais ar nitritais užterštą vandenį pavojinga ir nėščiosioms. Nitratai organizme virsta nitritais, kurie susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius deguonies, todėl audiniuose vystosi deguonies badas.
Kūdikių apsinuodijimas nitratais ir nitritais vadinamas methemoglobinemija arba pamėlusių kūdikių sindromu. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Tuomet būtina kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą. Pamėlusių kūdikių sindromas dažniausiai atsiranda kūdikiams, kurių mamos nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja nitratais užterštą šachtinių šulinių vandenį.
