Antradienį „Tauragės kurjerio“ redakcija sulaukė skaitytojo telefono skambučio – pranešta, kad netoli Kulmenų, suartoje Kreivėnų kapinyno teritorijoje, mėtosi archeologiniai radiniai. Nuvykus į vietą teko prisiminti šio kapinyno tyrinėjimo istoriją.
Apie vaisingus atradimus buvo užsiminęs archeologas Valdemaras Šimėnas, prieš kelerius metus tyrinėjęs netoli Šereitlaukio esantį Sidabrakalnį. Kiek pavaikščiojus be didelių pastangų pavyko aptikti žalvarinę antkaklio detalę. Beliko iš krepšio išsitraukti fotoaparatą.
Kodėl archeologinės vertybės mėtosi kur pakliūva? Apie tai pasiteiravome Pagėgių savivaldybės gamtosaugininko-paminklosaugininko Stasio Stankaus. Kad prie Kreivėnų kapinyno kažkas negerai, paminklosaugininkas teigė žinąs, tačiau konkrečiau apibūdinti kapinyno apsaugos reglamento ir jo pažeidimų, įvardyti pažeidėjo jis negalėjo. Sutarėme susisiekti dar kartą.
Kreivėnų kapinynas tyrinėtas 1996 ir 1997 m. Ištirtas 284 kv. m plotas. Aptikti 22 kapai: 9 degintiniai ir 12 griautinių žmonių bei 1 griautinis žirgo kapas.
Kapinynas tirtas paminklosauginiais tikslais. Tyrinėjimai parodė, kad kapinynas jau praeityje buvo gerokai apardytas - kasti bulviarūsiai, artas dirvos paviršius. Ypač nuo arimo nukentėjo negilūs degintiniai kapai. 1992 m. atvykę archeologai rado kapinyną ką tik suartą. Tuomet arimo paviršiuje mėtėsi žmonių ir žirgų kaulų bei įkapių. 1997 m. kapinyno teritorija buvo patikrinta metalo detektoriumi.
Arimo sluoksnyje buvo rasta apie 200 atsitiktinių radinių (dviašmenių kalavijų, kovos peilių, ietigalių, žąslų, plokštelinių ir pasaginių segių, apyrankių kanopiniais galais, žalvarinių karolių ir kabučių, vytinių antkaklių fragmentų).
Šįkart dirvos paviršiuje pastebėjome atvertas gal dvi ar tris kapavietes. Neturėdami archeologinių žinių jų tikslaus skaičiaus teigti negalime. Nustebino kaulų trupiniuose rastos gerai išsilaikiusios žalvarinių papuošalų detalės, ietigalis. Kadangi archeologiniai radiniai buvo pasklidę nemenkame suarto lauko plote, beliko apie tai pranešti Kultūros vertybių departamento Tauragės padaliniui. Kad kapinynas nėra iki galo ištyrinėtas ir blogai saugomas, akivaizdu.
Ar Nemuno žemupio skalvių etnokultūrinei grupei priskiriamo VI-XII a. datuojamo Kreivėnų kapinyno archeologiniai radiniai kada nors taps Pagėgių savivaldybės krašto muziejaus archeologinės ekspozicijos pagrindu, priklausys nuo to, kaip tą ir kitus kapinynus saugosime, tyrinėsime ir kas tą darbą dirbs.
Į žemės paviršių lenda apverktina Pagėgių savivaldybės paminklosaugos padėtis. Krašto meilę ir istorinį atminimą deklaruojanti valdžia vis neranda jėgų paminklosaugininko etatui įsteigti. Rezultatai mėtosi dirvoje.
Galima pranašauti, kad kultūros paveldo baruose ateis laikas, kai liksime be nieko.
Kreivėnų kapinyno paviršiuje mėtosi archeologiniai radiniai
/Autoriaus nuotrauka/
