„Balsas.lt savaitei“ pavyko prašnekinti žmogų, kuris galbūt paskutinis matė nuo teisėsaugos sprukusį Drąsių Kedį.
Balandžio 15 dieną Vilniaus apygardos teisme prasidės garsiausios pastarųjų metų bylos teismas.
Prieš teismą stos prie Kauno miesto apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės (buvusios D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo – red. past.), kurie prieš mirtį buvo kaltinami pedofilija, žmogžudystės galbūt prisidėjusi ir D. Kedžiui talkinusi kauniečių pora Raimundas Ivanauskas ir Eglė Barauskaitė. J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė 2009-ųjų spalio 5 dieną buvo nušauti laikinojoje sostinėje.
Tačiau šios įvairiausiomis versijomis ir sąmokslo teorijomis apaugusios kruvinos dramos istorijoje dar liko mįslių, kurių tikrųjų priežasčių ir kaltininkų nesugebėjo ar nenorėjo atskleisti mūsiškės teisėsaugos pareigūnai.
Buvo galimybių atpažinti?
Žudynių dienos popietę, apie 12 val., Kauno Panemunėje, Gariūnų ir Kurtinių gatvių sankryžoje, kaip teigiama bylos medžiagoje, vairuodamas specialiai žudynėms įsigytą automobilį „Volkswagen Golf“ D. Kedys atsitrenkė į sunkvežimį.
Pasak byloje liudijusių žmonių, iššokęs iš mašinos ir rankose laikydamas krepšį bei slėpdamas veidą, D. Kedys spruko teištaręs du žodžius: „Slidi danga.“
Tuo, kad avariją sukėlė po žudynių skubantis D. Kedys, teisėsaugininkai nelinkę abejoti. Pagrindinį Kauno pedofilijos bylos herojų atpažino ne tik avariją matę liudytojai. Jo paliktame automobilyje buvo rasta nemažai DNR pėdsakų.
Tikslų D. Kedžio judėjimą nustačiusių pareigūnų teigimu, padaręs šią avariją, garliaviškis kelias minutes krapštėsi automobilyje, kažką krovė į didelį krepšį, paskui vidury gatvės paliko „Volkswagen Golf“, o pats įsėdo į maršrutinį taksi, važiuojantį Vaišvydavos link.
Netoli V. Naruševičienės namų vyras dar paprašė vairuotojo, kad šis jį pavežtų gilyn miško link. Kai išlipo iš mikroautobuso, gyvo D. Kedžio daugiau niekas nebematė. 2010 metų balandį jis buvo rastas negyvas ant Kauno marių kranto.
Veido neįžiūrėjo
Žurnalistai ne kartą skelbė, kad sunkvežimio vairuotojas, į kurį atsitrenkė lengvasis D. Kedžio automobilis, neblogai įsidėmėjo keistai besielgiantį avarijos kaltininką. Tačiau, praėjus pusketvirtų metų po Kauno žudynių, vienoje bendrovėje vairuotoju ekspeditoriumi dirbantis Ričardas V. „Balsas.lt savaitei“ tvirtino, kad niekada savo akimis nėra regėjęs D. Kedžio.
„Niekada nesu sakęs, kad jį mačiau. Pareigūnai teigė, kad mašiną, kuri atsitrenkė į mano sunkvežimį, greičiausiai vairavo jis, – telefonu kalbėjo itin svarbus bylos liudytojas. – Tądien viskas įvyko paprastai: sustojau prie sankryžos Panemunėje, šalia Kauno onkologijos ligoninės, o jis atsitrenkė į mano mašiną.
Čiuožė jo automobilio ratai, todėl ir neišvengta smūgio. Nesakyčiau, kad jis greitai važiavo, ten nebuvo kur lėkti. Nemačiau jo veido, nes buvo užsimaukšlinęs kepurę ir gobtuvą.“
Sunkvežimio vairuotojo Ričardo V. žodžiais, avariją sukėlęs vyras atrodė ramus. „Jis dar pasikrapštė mašinoje, paskui išlipo iš jos ir nuėjo sau, – pasakojo pašnekovas. – Dar šūktelėjau jam: „Palauk, kur tu bėgi?“ Bet jis kažką sumurmėjo ir pasitraukė.“
Atitiko D. Kedžio aprašymą
Prisimindamas minėtą avariją ilgametis sunkvežimio vairuotojas iš Kauno teigė, kad ji nebuvo smarki ir nepadarė didelių nuostolių. Sunkvežimis apgadintas nežymiai, o senas trečios serijos „Volkswagen Golf“ šiek tiek aplamdytas.
Po smūgio užsikirto automobilio durys, todėl kaltininkas vos iš jo išlipo.
„Kauno prokuratūroje ir policijoje man parodė įvairių D. Kedžio nuotraukų, bet negalėjau jo atpažinti, – pasakojo vyras. – Po avarijos jis neatrodė neprognozuojamas ar agresyviai nusiteikęs. Išlipo, ramiai išėjo su krepšiu. Nusileido netoliese esančiu takeliu žemyn pro bažnyčią, o ten yra kitas kelias.
Nemačiau, kas buvo daroma su jo paliktu „Volkswagen Golf“, nes negalėjau stovėti ir vėpsoti. Nežinau, ar automobilis buvo nutemptas ir kas tuo pasirūpino. Juk dirbu vairuotoju ir negaliu ilgai užsibūti vienoje vietoje, reikia laikytis nurodyto grafiko.“
Šiam liudytoju tapusiam vairuotojui pas prokurorus ir policininkus teko lankytis du kartus. „Abu sykius, kai lankiausi, jie sakė, kad tai D. Kedys, – prisiminė Ričardas V. – Bet aš negaliu patvirtinti, kad tai buvo būtent jis. Teisėsaugininkų kabinetuose nebuvo daroma spaudimo, kad tvirtai pasakyčiau, jog tai buvo D. Kedys. Be to, kaip galima atpažinti žmogų, kai jis ir su kepure, ir su gobtuvu? O būtent taip jis tada ir atrodė.“
Tačiau vairuotojas teigė, kad, sprendžiant iš pareigūnų pateiktų dviguba žmogžudyste kaltinamo garliaviškio sudėjimo duomenų, iš avarijos vietos skubiai pasišalinusio asmens išvaizda juos atitiko.
Neketina liudyti teisme
Priminus pašnekovui, kad jis, ko gero, yra paskutinis liudytojas, kuriam teko susidurti su gyvu D. Kedžiu, vyras atsakė: „Taip. Žinokite, nesureikšminu šio įvykio.“
Kauniečiui buvo staigmena, kai iš „Balsas.lt savaitės“ žurnalisto sužinojo, kad visa tai, ką yra sakęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teks paliudyti ir netrukus prasidėsiančiame teisme. „Nieko sau, pirmąkart girdžiu. Nesąmonė, – atsakė galbūt su D. Kedžiu susidūręs Ričardas V. – Aš nesiruošiu niekur eiti. Neturiu ką jiems pasakyti. Be to, turiu važinėti po visą Lietuvą. Neturiu laiko tokiems užsiėmimams.“
Maisto produktus vežiojantis kaunietis sakė niekada nebuvęs Kauno žudynių ar pedofilijos istorijos peripetijomis besidomintis fanatikas.
„Kiek per televiziją rodė, tiek ir girdėjau. Kas ten išties buvo, jau nesuprasi. Juk vieni vienaip šneka, o kiti – kitaip. Manau, kad D. Kedį kažkas nužudė, ir viskas. Kad buvo pedofilija, gal šiek tiek ir tikiu. Juk be reikalo tokie dalykai taip smarkiai nebūna išpūsti“, – savo nuomone pasidalijo jis.
Ričardas V. sakė, kad nė karto nėra sulaukęs skambučio iš D. Kedžio artimųjų ar garbintojų. Tai pat jokių signalų iš kritiškai Kauno įvykius vertinančių asmenų.
„Artimieji pajuokaudavo, kad nelįsčiau į viešumą, nes dar prikabins kaip svarbų liudytoją ar žmogų, kuris per daug žinojo. Galbūt net nužudys, – su lengva ironija kalbėjo Ričardas V. – Bet man ši istorija yra pamiršta, nebijau jokių pasekmių.“
TIK FAKTAI
D. Kedžio draugo R. Ivanausko ir jo sugyventinės E. Barauskaitės vaidmuo Kauno žudynių byloje paaiškėjo 2011-ųjų lapkritį, kai viešai prabilo kitas kovotojo su pedofilais bičiulis Mindaugas Žalimas.
Kai prieš televizijos kamerą buvęs apsaugininkas M. Žalimas pateikė šokiruojančius liudijimus, minėta pora ir buvo sulaikyta.
M. Žalimas televizijos laidoje minėjo, kad D. Kedys kurpė planus nužudyti ne tik J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę, bet ir dar tris asmenis: Andrių Ūsą, (paslaptingomis aplinkybėmis mirusį 2010-ųjų birželį), tuometinį Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį, kurio sūnus 2010 metų gruodį nužudytas keistomis aplinkybėmis, ir šiuo metu Lukiškių kalėjime kalinamą Agurkinių gaujos veikėją Saulių Velečką, pravarde Agurkas.
Būdamas už grotų R. Ivanauskas pradėjo ne tik skųstis Alzheimerio sindromu, bet ir tikino esantis beveik aklas. Medikų atlikta ekspertizė parodė, kad kaunietis išties turi regėjimo sutrikimų, tačiau neserga pražūtinga Alzheimerio liga. Tiesa, jo artimieji pateikė medikų išduotą pažymą, kurioje nurodyta minėta liga.
Šią bylą ištyrusi Generalinė prokuratūra surinko duomenų, kad žudynių dieną D. Kedys turėjo ir dar vieną paslaptingą pagalbininką, tačiau jo pėdsakų iki šiol rasti nepavyksta. Jo atžvilgiu byla išskirta ir tęsiama toliau.
Jei Vilniaus apygardos teisme bus patvirtinta, kad R. Ivanauskas ir E. Burauskaitė prisidėjo prie garsiausių pastarojo meto žmogžudysčių, porai gresia kalėjimas nuo 20 metų iki gyvos galvos.
