Nevėžis ties Panevėžiu atgimsta iš naujo. Iš upės dugno kuopiami per kelis dešimtmečius jame nusėdę sunkieji metalai ir kita miesto pramonės įmonių į upę išleista bjaurastis.
Upė pradėta valyti nuo Nevėžio užtvankos prie bankrutavusios „Ekrano“ bendrovės. Žemsiurbė išvalė šiek tiek daugiau kaip vieną kilometrą, tačiau miesto savivaldybė sustoti neketina, planuojama iškuopti dar 12 kilometrų, iki pat miesto ribos, teigia „Respublika“.
Darbai buvo pradėti pernai rudenį. Pirmajam etapui prireikė 364 tūkst. litų. Likusiai upės daliai valyti lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dokumentai jau tvarkomi.
Nevėžio upę nuo praeities taršos valo Kauno bendrovė „Hidrum“ ir Vilniaus viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos“. Upės dugne randama vario, cinko, nikelio, švino ir kitų žmonių sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų likučių. Specialistai teigia, kad leistinos normos viršytos nežymiai.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas teigia, kad upės valymas nenueis perniek. Sunkieji metalai ir kitos kenksmingos medžiagos į upę nebesugrįš. Išvalius Nevėžį planuojama įgyvendinti upės rekreacijos projektus, Nevėžis taps patrauklesnis, labiau lankomas.
Nevėžis panevėžiečių dėmesio sulaukia ne pirmą kartą. Prieš keletą metų, pastebėjus, kad upė vasarą pavojingai nusenka ir užželia, lėtėja tėkmė, buvo sumanyta jos gelbėjimo darbus patikėti baltiesiems amūrams. Į upę įleistos žolėmis mintančios žuvys turėjo suėsti tėkmei trukdančią augmeniją.
Aplinkosaugininkai teigia, kad pirmaisiais metais amūrai savo darbą padarė. Sulyginus tose pačiose vietose darytas nuotraukas buvo matyti, kad žolių sumažėjo. Tačiau vėliau žuvų darbo nebesimatė. Amūrai iš miesto pasitraukė, išplaukė pasroviui per užtvanką prie „Danicsco Sugar“ bendrovės. Rajone žvejojantiems žvejams kartais nusišypso laimė vieną kitą sugauti.
Genė Silickienė
