Miesto Savivaldybė veltui lengviau atsikvėpė praėjusių metų pabaigoje, kai iš devinto karto surado už prieinamą kainą išvalyti upę sutikusią įmonę. Istoriniu pramintam Nevėžio valymo projektui vėl gresia sužlugti, o Panevėžiui, kišenėje laikančiam 1,7 mln. Lt, likti prie suskilusios geldos. Kodėl iki birželio pabaigos darbus turėję baigti upės valytojai iš Visagino dar nė neįkėlė kojos į Panevėžį.
Neįkėlė kojos
Istoriniu pramintam Nevėžio upės valymo projektui vėl gresia sužlugti, o Panevėžiui, kišenėje laikančiam 1,7 mln. Lt, likti prie suskilusios geldos.
Miesto Savivaldybė veltui lengviau atsikvėpė, kai praėjusių metų pabaigoje iš devinto karto surado už prieinamą kainą išvalyti upę sutikusią įmonę.
Konkursą laimėjusi Visagino bendrovė „Vandens erdvė“ Nevėžio švarinimo darbus turėjo baigti iki birželio 30-osios, tačiau iki šiol nė nepradėjo dirbti.
Projekto vadovas, Savivaldybės ekologas Valdas Mačikėnas tvirtina, kad rangovai kojos į paupį įkelti negalėjo dėl pavasarinio potvynio.
„Darbai jau turėjo būti įsivažiavę, planuota, kad kovo viduryje pakrantėse bus paruoštos dvi dumblo džiovinimo aikštelės, bet potvynis būtų viską nuplovęs“, – „Sekundei“ teigė ekologas.
Panevėžio valdininkai viliasi tą įrodyti ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Jos Savivaldybė prašo dėl rangovams koją pakišusio potvynio projektą pratęsti dar bent pusmečiui – iki gruodžio 31-osios. Jei tarnyba neįžvelgs gamtos stichijos kaltės, V. Mačikėnas pripažįsta, kad
Panevėžys švarios upės neberegės – jai valyti numatytas Europos Sąjungos lėšas tektų grąžinti.
„Jei termino nepratęs, tada – linkėjimai“, – teigė ekologas. Pusmečiui nukelti darbų pabaigą jau sutiko europinę paramą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Gamtos išdaigos netikėtos
Viešųjų pirkimų tarnybos verdikto laukiama iki mėnesio pabaigos. Prieš apsispręsdama, ji Savivaldybės pareikalavo pateikti konkrečius įrodymus – Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenis apie vandens lygį Nevėžyje.
V. Mačikėno teigimu, praėjusių metų pabaigoje upės valytojams devintąjį konkursą skelbusi Savivaldybė negalėjo numatyti gamtos išdaigų. Tokio masto potvynį Panevėžys regėjo tik trečią kartą – Nevėžis Skaistakalnio parką dar buvo užliejęs apie 1986-uosius ir 2010-aisiais. Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenimis, šių metų balandžio pradžioje vandens lygis Nevėžyje buvo pakilęs 40 cm, tačiau mėnesio viduryje šoktelėjo net 4,50 m. Netgi paskutinę mėnesio dieną upė dar nebuvo sugrįžusi į įprastą vagą – vandens lygis dar siekė 1,57 m.
Praėjusių metų balandį daugiausia vanduo Nevėžyje pakilo iki 2,47 m, prieš porą metų aukščiausia riba siekė 3,20 m.
Naktimis nedirbs
Nevėžio valytojos, Visagino bendrovės „Vandens erdvė“ vadovas Valerijus Morozovas žada jau kitą savaitę atsivežti techniką į Panevėžį ir pradėti parengiamuosius darbus. „Potvynis pridarė didelių bėdų. Nors vanduo nuseko, bet žemė ilgai dar buvo šlapia, tik dabar apdžiūvo tiek, kad galėtume įvažiuoti“, – teigė direktorius.
Jis viliasi, kad neprireiks greitai kraustytis atgal – laiko upei išvalyti bus duota iki metų pabaigos. V. Morozovas pripažįsta, kad teks koreguoti ne tik terminus, bet ir planus. Anot jo, jau dabar aišku, kad ekskavatoriumi, kaip buvo numatyta projekte, dirbti nebus įmanoma – bendrovei teks pasirūpinti kitokia įranga.
Atsikraustę į Nevėžio pakrantę upės valytojai žada triūsti dviem pamainomis. „Naktį mieste triukšmauti neleidžiama, todėl užteks ir dviejų pamainų, trečios neprireiks“, – teigė V. Morozovas.
Dumblo neišveš
Nevėžio upės ruožą nuo Maudyklos g. ties Skaistakalnio parku iki Stoties g. tilto visaginiečiai nusiteikę išvalyti už tiek, kiek pageidavo Savivaldybė – 1,7 mln. Lt. Iš jų apie 1,5 mln. – ES parama. Konkurso laimėtojai iš dviejų kilometrų upės dugno ruožo iškels maždaug 35 tūkst. kubinių metrų dumblo, turės nušienauti dalį pakrantės, iš upės vagos iškelti per 8 tonas augmenijos.
Tarybiniais laikais, kai Panevėžys buvo klestintis pramonės miestas, modernių valymo įrenginių neturėjusios gamyklos Nevėžio dumblą smarkiai užteršė sunkiaisiais metalais, tačiau, pasak V. Mačikėno, jis nėra toks pavojingas, kad reikėtų išvežti. Iš upės išsiurbtą dumblą planuojama paskleisti pakrantėse. Vieną dumblo aikštelę planuojama įrengti už pėsčiųjų tilto per Nevėžį ties Skaistakalnio parku, kitą – už Stoties g. tilto.
Įžvelgia nesąžiningą konkurenciją
Dėl Savivaldybės užsakymo paskutiniame, devintajame, konkurse rungėsi keturios įmonės.
Brangiausiai, už 2,7 mln. Lt, darbus siūlėsi atlikti visuose konkursuose dalyvavusi, tačiau dėl aukštos kainos jų nelaimėdavusi bendrovė „Panevėžio keliai“. Nors įmonė rezultatų neginčijo, tačiau jos atstovai neslėpė abejonių, ar už perpus mažesnę kainą Nevėžis gali būti išvalytas kokybiškai.
Savivaldybės planus dėl pavasarinio potvynio nukelti darbų pabaigtuves „Panevėžio keliai“ vertina irgi skeptiškai. Įmonės atstovės spaudai Rasos Čepienės nuomone, skelbiant konkursą Savivaldybė galėjo numatyti, kad dėl gamtos sąlygų Nevėžio per pusmetį išvalyti neįmanoma.
„Konkurso dalyviams buvo pateiktas terminas projektą baigti iki birželio 30-osios. Į tai atsižvelgę „Panevėžio keliai“ apskaičiavo kainą, milijonu didesnę nei laimėtojos. Mes įvertinome, kad, norint suspėti, reikės dirbti dviem ar trimis pamainomis, nes realiai palankios darbo sąlygos būtų ne pusmetį, o tik tris mėnesius. O dabar yra taip, kad rangovas nespėjo atlikti darbų per įsipareigotą laikotarpį ir jam numatoma pratęsti terminą. Tai nėra sąžininga konkurencija“, – mano R. Čepienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
